V.Putinas Rusijai vadovavo 2000-2008 metais, o vėliau perdavė
šalies vairą D.Medvedevui, nes pagal konstituciją nebegalėjo
siekti būti perrinktas trečiai kadencijai iš eilės. Tačiau per
ateinantį kovą vyksiančius rinkimus jis vėl turi teisę siekti
tapti prezidentu.
58 metų V.Putinas ir 45 metų D.Medvedevas ne kartą atsisakė
atskleisti, kuris iš jų kels savo kandidatūrą, tačiau pareigūnai
ir diplomatai mano, jog šis sprendimas labiausiai priklauso nuo
V.Putino, nes jis išlaikė didžiausią įtaką šalyje.
„Manau, kad Putinas kandidatuos; kad jis jau nusprendė
kandidatuoti“, - sakė vienas aukštas pareigas užimantis šaltinis,
pageidavęs neviešinti jo vardo, nes šis klausimas esantis
politiškai itin jautrus.
Pasak jo, V.Putinas susirūpinęs, jog jo protežė D.Medvedevas,
kuris yra jo geras pažįstamas jau daugiau nei du dešimtmečius,
neįgijo pakankamo palaikymo tarp šalies politikos ir verslo elito ar
netgi rinkėjų, kad užtikrintų stabilumą, jeigu imsis vykdyti savo
politinių reformų planus.
„V.Putiną žmonės daug labiau palaiko negu D.Medvedevą. D.Medvedevas
perdeda savo svorį sistemoje“, - teigia šaltinis.
Kitas aukšto rango šaltinis, taip pat pageidavęs likti anonimu,
sakė: „Putinas nori grįžti, tikrai nori grįžti.“
Jis pridūrė, jog D.Medvedevo pastaruoju metu dėtos pastangos
įtvirtinti savo autoritetą sukėlė nerimą V.Putinui, tačiau
šiaip abu lyderiai gerai sutaria.
Trečias šaltinis taip pat sakė, jog V.Putinas galvoja
kandidatuoti, o tapęs prezidentu galėtų paskirti reformų
trokštantį imtis premjerą, mėgindamas išsklaidyti nerimą, jog jo
grįžimas lemtų stagnacijos laikotarpį, praėjus dviem
dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais.
Rusijai gresia didelė krizė,
įskaitant ekonomikos griūtį ir socialinės įtampos šuolius, jeigu
ateinančius prezidento rinkimus laimės Vladimiras Putinas, o ne
Dmitrijus Medvedevas, trečiadienį perspėjo du Kremliaus patarėjai.
Šiuolaikinio vystymosi instituto (INSOR) ekspertai išsakė iki
šiol ryžtingiausią raginimą D.Medvedevui ateinančiais metais
siekti būti perrinktam antrai kadencijai, piešdami niūrų Rusijos
ateities paveikslą, jeigu į Kremlių grįžtų V.Putinas.
D.Medvedevas ir V.Putinas, kuris prezidento postą paliko 2008
metais ir tapo premjeru, iki šiol dar nėra aiškiai pareiškę, ar
kandidatuos ateinantį kovą vyksiančiuose rinkimuose, tik abu
tvirtino, jog nesivaržys vienas su kitu.
„Vien faktas, jog dabartinis prezidentas nuspręstų nebepratęsti
savo mandato, sukeltų didelę krizę šalyje“, - INSOR vadovas Igoris
Jurgensas ir instituto tarybos narys Jevgenijus Gontmacheris teigia
straipsnyje, kurį išspausdino dienraštis „Vedomosti“.
Jų institutas, kurį savo kadencijos pradžioje įkūrė
D.Medvedevas, teikia prezidentui patarimus ekonomikos politikos
klausimais. INSOR laikomas vienu iš atkakliausių Rusijos valdžios
modernizavimo šalininkų.
Jeigu D.Medvedevas nuspręstų nekelti savo kandidatūros,
ekspertai prognozuoja staigų Rusijos rinkų nuosmukį ir dviejų
didžiausių dabartinių šalies problemų - gyventojų kėlimosi į
sostinę bei emigracijos - ūmų paaštrėjimą.
Jie rašo, kad taip pat padidės socialinės problemos ir
sustiprės dešiniųjų ekstremizmas.
Atvirai kritikuodami V.Putino konservatyvią autoritarinę
politiką, I.Jurgensas ir J.Gontmacheris teigia, kad premjeras „šiuo
metu veda atvirą politinę kampaniją už „stabilumo“ kurso tolesnį
laikymąsi“.
Pasak jų, stabilumas Rusijoje tapo „ne vien stagnacijos, bet ir
aiškaus nuosmukio visose Rusijos gyvenimo srityse“ simboliu.
„Kad įvyktų tokia politinė, ekonominė ir socialinė
katastrofa, Putinui netgi nereikėtų tiesiogiai grįžti į
prezidento postą. Pakaktų, kad iš premjero aplinkos iškiltų
trečiasis veikėjas“, - pridūrė I.Jurgensas ir J.Gontmacheris.
V.Putinas paskelbė, jog valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ savo kasmetinį suvažiavimą surengs rugsėjo 23-24 dienomis, o šiame renginyje gali būti paskelbtas pranešimas apie kandidatus į prezidentus.