„Negalima pamiršti, kad Breivikas yra šio manifesto režisierius. Jame jis puikiai pateikia save taip, kaip norėtų būti matomas. Visko, kas paršyta knygoje ir kas pateko į viešumą, negalima priimti už gryną pinigą“, perspėja policijos aukštosios mokyklos smurto tyrėja Ragnhilda Bjørnebekka.
“Breivikas įvykdė neįprastą užpuolimą ir tuo pačiu jis pateikė neįprastai didelį ir išsamų žiniasklaidos paketą”, - dėsto mokslininkė Norvegijos dienraščio „Aftenposten“ portalui. Prie šio paketo priklauso ir “Youtube” paviešintas video.
Savęs inscenizavimo polinkį A.Breivikas įrodė ir prieš teisėją. Jo advokatas pranešė, kad jo klientas nenorėjo būti apklausiamas už uždarytų durų ir taip pat nenori nešioti uniformos. Teismas šių prašymų neįvykdė.
Kol kas nėra atsakymų ir į klausimą, ar A.Breivikas iš tikrųjų internete rado jam pritariančių, ar jis sąmoningai pasinaudojo jų mintimis. Norvegijos bulvarinis laikraštis „Dagbladet“ skelbia, kad daug savo manifesto skyrių A.Breivikas perėmė iš „Fjordman“ pseudonimu pasivadinusio norvegų islamo kritiko, kuris turi savo tinklaraštį.
Niekas nežino kas yra šis vyras. Bulvarinis laikraštis VG skelbia, kad tai gali būti vyras iš Triondelago. Jis niekuomet nėra pasirodęs viešumoje, tačiau savo tinklaraštyje ir elektroniniu paštu išsiuntinėtame laikraščių redakcijoms pranešime jis atsiriboja nuo žudiko A.Breiviko. Į šią tragediją jis reagavo kaip ir visi kiti žmonės – su siaubu ir išgąsčiu. Jis pareiškė, kad „A.Breivikas yra monstras, kuris nusipelno ne daugiau užuojatos nei jo nekaltos, beginklės aukos.“
Tačiau A.Breivikas „Fjordmaną“ vadina savo mėgstamiausiu autoriumi ir garbina jį savo manifeste: „Savo pačio nuostabai aš atradau, kad Fjordmanas ne kartą rašė apie tuos pačius dalykus kaip ir aš. Aš iš tiesų jaučiu ryšį su jo esė. Mūsų požiūriai yra labai panašūs.“
Daugkartiniai A.Breiviko bandymai asmeniškai susitikti su mėgiamiausiu autoriumi nepavykdavo.
„Tai yra siaubingas jausmas, kad jis mane cituoja šioje prieštaringoje knygoje”, - savo tinklaraštyje rašo „Fjordmanas“.
A.Breiviko nepagarba žmogaus gyvybei nėra tai, ką jis iš jo ar kito jam pažįstamo islamo kritiko galėjo perimti. „Savo tekstuose aš niekuomet neskatinau smurto“, - aiškina „Fjordmanas“.
Internetas palengvina dešiniųjų radikalų propagandos plėtrą. Pasak Ricko Eatono, kuris yra nacių persekiotojas, dešinieji radikalai pirmieji ėmė naudotis naujomis medijomis. Pavyzdžiui, neonacių tinklalapis „Stormfront“ atsirado dar 1995 metais. Šiuo metu pasaulyje yra paie 10 tūkst. dešiniųjų radikalų tinklapių.
„Didelė tikimybė, kad normalus pilietis išsigąs tokios neapykantos. Tačiau užtenka ir mažumos“, - sako R.Eatonas. Dėl šios priežasties dešinieji radikalai pasirodo ir televizijoje. „99 procentai žmonių laiko juos baisiais, bet vienas procentas kažkodėl jiems simpatizuoja. Niekada negali žinoti, kada neapykantos žinia užsiliks kitame ir ką ji gali sukelti“, - sako R.Eatonas.
Tačiau ir jis netiki, kad internetas pakeitė dešiniųjų radikalų sceną: „Scena pati pasikeitė. Tai mes nuo seno turime susidarę kvailo Lempio su beisbolo lazda įvaizdį. Tačiau jau 20 metų dešinieji radikalai save pristato vis inteligentiskešnėje formoje.“
Interneto portalo „Honestthinking.org“, kuri kritiškai vertina imigraciją, autorius ir redaktorius Ole Jørgenas Anfindsenas abejoja A.Breiviko pareiškimu, kad jis priklauso teroristų tinklui: „Teisybė, kad yra keletas jau kuris laikas įspėjančių dėl šiandienės Vakarų valstybių plėtros. Bet vienas dalykas yra demonstruoti ir demokratiniuose rėmuose priešintis, o teroras jau kitas dalykas.”
„Dagbladet“ teigia, kad savo manifeste A.Breivikas rašo ne tik bandęs užmegzti ryšį su „Fjordman“, bet ir nacistiniuose forumuose ir “Facebook” grupėse ieškoti savo pasiekėjų. Yra teigiama, kad jis turėjo 5 700 “Facebook” kontaktų ir 8 000 elektroninio pašto adresų.
Remiantis cituotuojamų antiislamiškų straipsnių ir knygų bei Unabomberio manifesto nusirašymo, Švedijoje dirbantis laisvasis masonas ir okslininkas Andreasas Onnersforsas įžvelgia daug parelelių su JAV kažkada veikusiu kukluksklanu.
Ši organizacija taip pat naudojosi kitų simboliais. „Asmeninė moralė yra pastatoma prieš galiojančius teisės aktus. Kukluksklano veiksmai yra panašiai motyvuojami. Tame aš matau daug panašumų“, - Norvegijos inforrmacijos agentūrai NTB sakė A.Önnersforsas.
Šis mokslininkas netiki, kad Europos mastu egzistuoja A.Breiviko minėtas Tamplierių ordinas: „Manifeste matyti, jog tai sutirštinta sąmokslo teorija. Tame ligotame jo darbų įteisinime ši tariama organizacija tėra jo pačio išgalvotų fantazijų prasimanymas.“