Kaip rodo trečiadienį paskelbti vienos apklausos rezultatai, 94 proc. norvegų patenkinti ministro pirmininko veiksmais po praeitą savaitę vykusių žudynių, o nepasitenkinimą reiškė tik 2 proc.
respondentų.
„Stoltenbergas šiomis nepaprastomis aplinkybėmis pasirodė
esantis fantastiškas lyderis - žmogiškas, tačiau taip pat tvirtas.
Jis dar niekada nebuvo pasirodęs taip įspūdingai“, - populiaraus
dienraščio „Aftenposten“ apžvalgininkas Haraldas Stanghelle
sakė naujienų agentūrai AFP.
Kai penktadienio popietė Oslo vyriausybiniame kvartale detonavo
sprogmenų prikrautas automobilis, asmens sargybiniai skubiai
išvežė 52 metų vyriausybės vadovą į slėptuvę, baiminantis,
jog jo gyvybei gresia pavojus.
Tačiau kai po kelių valandų buvo suimamas šių atakų
vykdytojas, prisipažinęs dėl savo nusikaltimo, J.Stoltenbergas
nuolat rodydavosi viešumoje - lankė išsigelbėjusius per išpuolius
ir aukų šeimas, vadovavo gedulo ceremonijoms ir visuotinei tylos
minutei, taip pat bendravo su tarptautinės žiniasklaidos atstovais.
Per pirmąją spaudos konferenciją po atakų J.Stoltenbergas
tvirtai teigė, kad 76 jo tėvynainių, kurių daugelį premjeras
asmeniškai pažinojo, žūtis paskatins Norvegiją atsigręžti į
savo esmines vertybes.
„Norvegija yra susitelkusi maža šalis, o kai mus ištiko tokia
katastrofa, tai sutvirtina mūsų šalį. Ir tai padės mums
išgyventi šiuos sunkius laikus, - jis sakė žurnalistams. - „Žinia
bet kam, užpuolusiems mus, žinia nuo visų (žmonių) Norvegijoje:
jūs mūsų nesunaikinsite, nesugriausite mūsų demokratijos ir
mūsų idealų apie geresnį pasaulį.“
Šią žinią J.Stoltenbergas dažnai kartojo vėlesnėmis
dienomis, tačiau taip pat pripažino, jog šios atakos neišvengiamai
paliks ilgalaikių randų. Jis pabrėžė, kad šie išpuoliai tapo
savotiška takoskyra: „Norvegija prieš (atakas) ir Norvegija po jų.“
Darbo partijos lyderio, kuris seniai laikomas savotišku politikos
aristokratu, kai 2000 metais tapo jauniausiu premjeru savo šalyje,
pozicija palietė daugumos Norvegijos gyventojų dvasią.
J.Stoltenbergas „pademonstravo didį orumą, didį susitvardymą
nevaidindamas miniai, - sakė 49 metų telekomunikacijų vadybininkė
Marleen Laschet (Marlen Lasket). - Net jeigu, anot jo, bus prieš ir
po, jis parodė, kad mes nežaisime nusikaltėlio primesto žaidimo,
kad mes dėl jo nepasikeisime.“
Daugiausiai žmonių gyvybių nusinešė šaudynės netoli Oslo
esančioje vaizdingoje Utiojos saloje veikusioje valdančiosios
partijos jaunimo vasaros stovykloje vykusios šaudynės. Būdamas
paauglys, J.Stoltenbergas taip pat yra ne kartą vasarojęs šioje
saloje.
„Tai nutiko vietoje, kurioje praleidau daug laiko jaunystėje...
Tai buvo mano jaunystės rojus, kuris dabar virto pragaru“, -
premjeras sakė po šeštadienį vykusio susitikimo su kai kuriais
išsigelbėjusiais žmonėmis.
„Jis mums pademonstravo naują savo asmenybės pusę - daug
atviresnę, daug jautresnę, nors anksčiau jis laikytas itin rimtu
žmogumi“, - sakė 21 metų studentė Stine Paulsen.
J.Stoltenbergas gimė 1959 turtingoje šeimoje, todėl neretai
buvo vadinamas leiboristu aristokratu.
Jo tėvas Thorvaldas buvo vienas iš aukščiausio
rango Norvegijos diplomatų ir kurį laiką dirbo užsienio reikalų
ministru, o motina Karin tapo valstybės sekretore.
J.Stoltenbergas kurį laiką mokėsi vienoje eksperimentinėje
mokykloje, o paauglystėje bičiuliavosi su maoizmo šalininkais,
nusistačiusiais prieš NATO ir Europos Bendriją. Jis netgi mėtė
akmenis į JAV ambasadą Osle per vieną protestą prieš Vietnamo
karą.
Būsimasis premjeras išmėgino ir žurnalisto plunksną, trumpai
dirbęs kairiosios pakraipos laikraštyje „Arbeiderbladet“. Baigęs
ekonomikos studijas, jis dirbo valstybinėje statistikos agentūroje,
vėliau dirbo mokytoju, kol galiausiai buvo išrinktas į šalies
parlamentą (Stortingą) 1991 metais.
Vėliau jis greitai kilo politinės karjeros laiptais.
J.Stoltenbergas vadovavo Energetikos ir Finansų ministerijoms, o
vėliau jam buvo pavesta vadovauti vyriausybei.
Nors po 18 mėnesių jam teko palikti šį postą, J.Stoltenbergas
į jį grįžo po rinkimų 2005 metais ir buvo perrinktas po ketverių
metų.