Nors ir ėmėsi sankcijų, Vašingtonas mėgina išsaugoti gerus santykius su Maskva.
Todėl veiksmų griebtasi taip tyliai, kad iki šiol nėra aišku, kada tiksliai buvo paskelbtos sankcijos.
Kad jos jau įvestos, paaiškėjo tik tada, kai Baltieji rūmai slapta kreipėsi į Kongresą prašydami nesiekti priimti įstatymo dėl suvaržymų. Mat draudimai jau veikia.
Suimtąjį numarino tyčia?
Fonde „Hermitage Capital” dirbusio S.Magnitskio mirtis 2009 metais sukėlė didžiulį viso pasaulio žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimą.
Kai teisininkas 2008-aisiais apkaltino Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus pavogus iš valstybės šimtus milijonų JAV dolerių, jis netrukus buvo sulaikytas – tų pačių asmenų, kuriuos įtarė sukčiavimu.
S.Magnitskis buvo pats apkaltintas vengimu mokėti mokesčius ir įkalintas Maskvos tardymo izoliatoriuje, kur praleido beveik metus.
Vyro sveikata vis silpo, kol 2009 metų lapkritį jis mirė.
Aktyvistai teigė, kad S.Magnitskiui sąmoningai nebuvo suteikta būtinoji medicininė pagalba.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos vėliau kaip itin cinišką įvertino Rusijos vidaus reikalų ministerijos sprendimą apdovanoti pareigūnus, kuriuos buvo apkaltinęs S.Magnitskis.
Sąraše – 60 pareigūnų
Netrukus po teisininko mirties tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV imta svarstyti apie galimas sankcijas Rusijos pareigūnams. Paaiškėjo, kad pirmieji tokį žingsnį žengė amerikiečiai.
JAV Kongrese netrukus turėjo įvykti debatai dėl sankcijoms reikalingo teisės akto priėmimo.
Tačiau Valstybės departamentas kongresmenus informavo, kad visiems 60 Rusijos pareigūnų, įtariamų prisidėjus prie S.Magnitskio mirties, vizų suvaržymai jau taikomi.
„Valstybės sekretorė Hillary Clinton jau apribojo galimybes vykti į JAV asmenims, siejamiems su nusikalstama S.Magnitskio mirtimi”, – skelbiama pranešime.
Sankcijos taikomos teisėjams, Rusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentams.
Šio sąrašo viršuje – 48 metų Maskvos mokesčių tarnybos vadovė Olga Stepanova ir 53 metų Viktoras Voroninas, vadovaujantis FST ekonominio šnipinėjimo padaliniui.
Maskvos reakcija – audringa
Paprastai apie tokius suvaržymus – pavyzdžiui, Sirijai arba Libijai – pranešama kone iškilmingai. O JAV valstybės departamento pranešime kongresmenams pabrėžiama, kad norima išvengti diplomatinio skandalo.
„Aukšti Rusijos pareigūnai mus jau perspėjo, kad į viešus ir oficialius mūsų veiksmus atsakys atitinkamai”, – teigiama kreipimesi.
Esą Vašingtonas iš Maskvos jau gavo žinių, kad Rusija gali nepalaikyti sankcijų tokioms valstybėms kaip Iranas, Šiaurės Korėja ir Libija. Be to, Rusija apribotų NATO tranzitą į Afganistaną.
Daugeliu šių atvejų JAV ir Rusijai pastaraisiais metais pavyko laikytis suderintos pozicijos. Tai lėmė šalių santykių „paleidimo iš naujo” politika, prasidėjusi JAV prezidentu tapus Barackui Obamai.
Kad šalių santykiai greičiausiai vėl pablogės, apžvalgininkai vakar beveik neabejojo.
Mat Rusijoje į JAV veiksmus sureaguota itin piktai. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto narys Leonidas Sluckis jau pareiškė: „Be abejo, turime atsakyti griežtai.” („Newsru.com”, „EUobserver”, AP, LR)
ES kol kas nesiima jokių veiksmų
ES šalių vyriausybės nuolat priekaištauja Rusijai dėl vangumo tiriant S.Magnitskio mirties aplinkybes. Tačiau imtis sankcijų prieš konkrečius pareigūnus, kaip tai padarė JAV, vengia.
Europos Parlamento prašymą įvesti kelionių suvaržymus 60 Rusijos pareigūnų pernai gruodį ignoravo Catherine Ashton vadovaujama Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
„Pirmiausia reikia sulaukti Rusijoje vykstančio tyrimo išvadų”, – teigė EIVT atstovė Maja Kocjancic.
Pagal Šengeno zonos taisykles, jei bent viena į šią erdvę įeinanti šalis įveda suvaržymus kokiam nors asmeniui ar jų grupei, taip pat turi pasielgti ir kitos valstybės.
Anksčiau liepą visi 150 Nyderlandų parlamentarų kreipėsi į šalies užsienio reikalų ministrą Uri Rosenthalį, ragindami jį įvesti sankcijas Rusijos pareigūnams. Tačiau ministras tai padaryti atsisakė.