Jos duomenimis, A.B.Breivikas pasistatė mikroautobusą
„Volkswagen“ už kelių metrų nuo įėjimo į ministro pirmininko
Jenso Stoltenbergo biurą.
Policininkai pastebėjo sustojusį
automobilį, bet nesiėmė jokių priemonių, nes žmogus, išlipęs
iš jos, buvo apsirengęs policijos uniforma.
Policija mano, kad automobilyje buvo bomba, sverianti pusę tonos.
Ji buvo padaryta iš chemikalų, įsigytų Lenkijoje. Taip pat joje
galbūt buvo panaudoti 32 litrai aviacijos žibalo, kuriuos
A.B.Breivikas nusipirko rugsėjį. Bombą jis surinko ūkyje už 100
km nuo sostinės.
Prieš pat sprogimą A.B.Breivikas nuvažiavo iš įvykio vietos
automobiliu „Fiat“. Iš Oslo jis nuvyko į Utiojos salą ir ten surengė
skerdynes jaunimo stovykloje.
Policija įslaptino informaciją apie A.B.Breiviko veiksmus kelios
dienos iki teroro aktų ir iš karto po jo, bet Norvegijos leidiniui
„Teknisk Ukeblad“, skirtam technikos problemoms, pavyko gauti duomenų
iš vaizdo stebėjimo kamerų, užfiksavusių, kur važiavo ar ėjo
teroristas.
Anderso Behringo Breiviko advokatas sakė, kad daugiau nei 70 žmonių nužudymu kaltinamas teroristas planavo tą pačią dieną įvykdyti daugiau išpuolių, informuoja „RIA Novosti“.
„A.Breivikas planavo liepos 22 dieną įvykdyti dar keletą šiek tiek kitokio masto atakų. Tačiau atsitiko šis tas, ko kol kas negaliu atskleisti, ir jo planai liko neįvykdyti“, - laikraščiui „Aftenposten“ sakė advokatas Geiras Lippestadas. Policija šios informacijos nekomentavo.
A.B.Breivikas prisipažino susprogdinęs bombą netoli ministro pirmininko biuro ir šaudęs jaunimo stovykloje, tačiau neprisiėmė baudžiamosios atsakomybės. Teroristas tvirtina, kad jo veiksmai buvo „žiaurūs, bet būtini“, jis norėjo „išgelbėti Norvegiją ir Vakarų Europą“ nuo „musulmonų užkariavimo“.
G.Lippestadas sakė manąs, kad jo klientas yra pamišęs.