Serbijos užsienio reikalų ministras Vukas Jeremičius pareiškė
protestą, kai jam nebuvo leista pasisakyti per Saugumo Tarybos
pasitarimą dėl Kosovo.
Penkiolika narių turinti JT Saugumo Taryba surengė uždarą
pasitarimą dėl Kosovo, kai NATO taikdariai ėmėsi veiksmų
stabilizuoti padėtį, perimdami šios krizės centre atsidūrusių
dviejų sienos su Serbija perėjų kontrolę.
Rusija palaikė Serbijos prašymą penktadienį surengti atvirą
posėdį, kuriame galėtų pasisakyti V.Jeremičius, specialiai
atskridęs į Niujorką. Tačiau šis pageidavimas buvo atmestas.
„Kitą mėnesį įvyks eilinis Tarybos susitikimas dėl Kosovo;
buvo nuspręsti, jog jis bus tinkama vieta viešiems debatams“, -
sakė vienos Vakarų šalies diplomatas, pageidavęs neskelbti savo
pavardės.
V.Jeremičius susitiko su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu, kuris sakė esantis susirūpinęs dėl įvykių Kosovo
šiaurėje ir paragino Prištinos ir Belgrado nesutarimus spręsti
abiejų šalių dialogu, nurodė vienas JT atstovas.
Serbijos
policija ir NATO kariai ketvirtadienį sustiprino pajėgas kontrolės
postuose abipus Kosovo sienos, siekiant užkirsti kelią naujiems
etniniams neramumams po išpuolių, per kuriuos buvo sudegintas vienas
pasienio postas ir nužudytas policininkas.
Ketvirtadienį prie sienos buvo ramu, nors ankstesnes dvi dienas
Kosovo šiauriniame regione, kuriame gyvena daugiausiai serbai, buvo
prasiveržęs smurtas, per kurį žuvo vienas policininkas albanas, o
griežtąją liniją palaikantys serbų nacionalistai padegė vienos
sienos perėjos pastatus.
Europos Sąjunga (ES) taip pat griežčiau paragino Kosovą ir Serbiją susilaikyti nuo smurto ir siekti pažangos dvišalėse derybose.
„Esame smarkiai susirūpinę dėl pastarųjų smurto proveržių
prie Serbijos ir Kosovo sienos“, - nurodė Didžiosios Britanijos
užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as ir
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle bendrame pareiškime.
„Esame sakę anksčiau ir kartojame dabar, jog tai, kaip
sprendžiami kaimynystės klausimai, yra esminis vertinimo rodiklis ES
perspektyvoje, - pabrėžė jie. - Apčiuopiama pažanga visose šiose
srityse bus reikšminga rudenį vyksiančiose ES diskusijose.“
Neramumai Kosove, kur 90 proc. gyventojų sudaro etniniai albanai,
prasidėjo pirmadienį, kai Priština pasiuntė specialiuosius
policijos dalinius perimti kontrolės šiaurinėse sienos perėjose,
siekiant užtikrinti, kad bus vykdomas draudimas įvežti prekes iš
Serbijos. Šis žingsnis buvo atsakas į Belgrado sprendimą blokuoti
importą iš Kosovo, kilus ginčui dėl muitinių taisyklių.
Prasiveržus smurtui policija atsitraukė, bet Kosovo premjeras
Hashimas Thaci ketvirtadienį pareiškė, kad
grąžins šiuos pareigūnus į visus pasienio postus.
„Atsakomosios (prekybos) su Serbija priemonės bus taikomos visose
sienos perėjose... ir tai tęsis, kol Serbija pakeis savo poziciją“,
- H.Thaci sakė parlamentui.
Vienas albanas policininkas žuvo, o dar keturi buvo sužeisti per susirėmimus su šiauriniame Kosovo regione gyvenančiais etniniai serbais, kai Prištinos vyriausybė pasiuntė specialiuosius policijos
dalinius perimti kontrolę dviejose sienos perėjose ir užtikrinti,
kad būtų vykdomas draudimas įvežti prekes iš Serbijos.
Kosovas paskelbė nepriklausomybę 2008 metais, tačiau šio
žingsnio nepripažįsta Serbija ir 60 tūkst. serbų, gyvenančių
Kosovo šiaurėje ir tebelaikančių savo sostine Belgradą. Dar 40
tūkst. serbų gyvena keliuose anklavuose kitose Kosovo regionuose.