Karas dėl tiesos tęsiasi: Lenkija paskelbė savo išvadas dėl Smolensko tragedijos, kaltina ir savo pilotus, ir Rusiją (papildyta 20 val. 16 min., video)

Reportažą "Galutinėse Smolensko tragedijos tyrimo išvadose - kaltinimai ir Rusijai" galite žiūrėti čia.

„Komisija nustatė, kad Smolensko oro uosto apšvietimo sistema buvo netinkama ir neadekvati“, - sakė Lenkijos pulkininkas leitenantas Robertas Benedictas.

Jis pridūrė, esą Smolensko oro uosto dispečeriai davė Lenkijos pilotams klaidingus nurodymus, netiksliai įvardijo tuo metu oro uoste tvyrojusias oro sąlygas.

Tiesa, Lenkijos pusė pripažino, kad esminių klaidų padarė ir jos pilotai. Jiems trūkę patirties pilotuoti lėktuvą "Tu-154", o vienintelis pilotas, kuris mokėjo rusiškai, buvo pernelyg paveiktas prastų oro sąlygų, kuriomis reikėjo tupdyti lėktuvą.

„Įvykio priežastis buvo lėktuvo nusileidimas žemiau mažiausio leistino aukščio per dideliu greičiu esant meteorologijos sąlygoms, kai nėra vizualaus kontakto su žeme, taip pat vėliau nei buvo būtina pradėta skridimo antrajam ratui procedūra“, - pažymima 328 puslapių dokumente.

Dokumente sakoma, kad dėl to buvo susidurta su kliūtimi žemėje, atplėšta orlaivio kairiojo sparno dalis drauge su elertonu. To padarinys - lėktuvo valdymo praradimas ir susidūrimas su žeme.

Oro įvykiui turėjo įtakos ir tai, kad nebuvo aukščio kontrolės barometriniu aukščio matuokliu atliekant netikslų pasirengimą skristi antrąjį ratą.

„Orlaivio įgula nebuvo reikiamai parengta atlikti užduotį, turinti omenyje sudėtingumą situacijos, kuriai esant jai teko atlikti savo paskutinį skrydį“, - sakoma ataskaitoje.

Lenkijos ekspertai pažymėjo, kad „įgulos narių kvalifikacija, nors jie gavo formalius leidimus, patvirtintus karinės dalies vado įsakais, neatitiko piloto, baigusio visapusišką mokymo ir parengimo kursą eiti pareigas šioje darbo vietoje, kriterijų“.

Pranešime konstatuojama, kad orlaivio vadas, antrasis pilotas ir šturmanas buvo parengti skubotai, nemetodiškai ir pažeidžiant šį procesą norminančių dokumentų nuostatas.

„Įgulos nariai pasyviai dalyvavo priimant sprendimus, be jokios kritikos vykdė visus vado sprendimus“, - pabrėžia komisija.  

Lenkijos ataskaita skiriasi nuo raporto, kurį prieš kelerius mėnesius paskelbė Rusija. Šios ataskaitoje visa atsakomybė už tragediją suversta lenkams. Tuo tarpu Lenkija pabrėžia ir Rusijos pusės padarytas klaidas.

Nepaisant to, Lenkijos opozicija sukritikavo ataskaitą. Lenkijos opozicija sukritikavo vyriausybinės komisijos ataskaitą dėl aviacijos katastrofos prie Smolensko priežasčių.

"Šis dokumentas nėra ataskaita, kadangi jame nėra kaltininkų pavardžių", - sakė partijos "Teisė ir teisingumas", kurios lyderis buvo L.Kaczynskis, narys Antony Maceriewiczius.

Pasak jo, pranešime pateikiama melaginga informacija ir nėra įrodymų. "Komisijos vadovas Jerzy Milleris visą atsakomybę suvertė lenkams", - pabrėžė A.Maceriewiczius.

Komisija taip pat atmetė Rusijos anksčiau darytą išvadą, esą spaudimą lėktuvo pilotams darė politikai. Lėktuve buvę aukšti asmenys esą ragino pilotus tupdyti orlaivį nepaisant prasto matomumo virš Smolensko oro uosto. Tačiau išvadose pažymima, kad „dirbti trukdė ateinantys į kabiną tretieji asmenys“. Be kita ko, pažymėta, kad  kabinoje „visą laiką“ buvo diplomatinio protokolo direktorius.

Likus 10,5 min. katastrofos protokolo direktorius, sugrįžęs iš salono į kabiną, sakė: „Kol kas nėra Prezidento sprendimo, ką darysime toliau“, - po to jis išėjo iš kabinos.

Praėjus šešioms minutėms, kabinoje pasirodė KOP vadas. Duomenų apie tai, ar kalbėjo jis su lakūnais, pranešime nėra.

Pažymima, kad ekipažas negavo aiškios ir laiku teikiamos informacijos apie meteorologines sąlygas. Kritikuojami ne tik rusų dispečeriai, bet ir Lenkijos lėktuvo Jak-40 lakūnai. Šis lėktuvas nutūpė tame oro uoste iki Tu-154 katastrofos.

Kaip nurodoma pranešime, lėktuvo Jak-40 vadas nepranešė skrydžio dispečeriui Lenkijoje, kad meteorologinės sąlygos jam nutūpus pablogėjo.

Taip pat, radijo ryšio su 101-uoju lėktuvu metu Jak-40 pilotas “neužtikrintai perdavė savąjį meteosąlygų vertinimą aerodrome”, nepranešęs, kad Tu-154 ekipažui “nebuvo šansų matyti juostą iš 100 metrų aukščio”, taip pat “pasiūlė bandyti tūpti, nors, jo paties nuomone, tokios galimybės nebuvo”.

Smolensko oro uostas neatitiko saugumo reikalavimų, tūpiant lėktuvui esant ribotam matomumui nedegė maždaug 30 proc. signalinių lempų, o augantys aplink medžiai galėjo trukdyti radijo signalus, pareiškė komisijos atstovas Maciejus Lasekas.

Komisija pripažino, kad medžio, kurį kliudė sparnu lėktuvas, aukštis atitiko normas. Drauge buvo pažymėta, kad jau po katastrofos medžiai aplink oro uostą buvo iškirsti.

Be to, komisijos nariai pareiškė, kad buvo pažeidimų rengiant lakūnus 36-ajame pulke, atsakingame už vyriausybės reisus. Be kita ko, buvo pareikšta, kad lakūnai buvo parengti nepakankamai.

Spaudos konferencijoje, pavyzdžiui, buvo pareikšta, jog lakūnai nežinojo, kad jeigu oro uoste nėra radijo švyturio sistemos leidimuisi pagal prietaisus (o Smolenske jos nebuvo), nurodymas automatiškai sukti antrą ratą nesuveiks.

Pranešimo autoriai pripažino, kad įgula dirbo chaotiškai, o vadovaujantis lakūnas buvo užsiėmęs radijo ryšio palaikymu.

Pranešime sakoma, kad visi 88 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai žuvo lėktuvui atsitrenkus į žemę.

„Lėktuvo padėtis per atsitrenkimą į žemę buvo tokia, kad niekas iš keleivių ar įgulos narių negalėjo išlikti gyvas“, - sakoma galutinėje ataskaitoje.

Lėktuvas "Tu-154" su oficialiai Lenkijos delegacija sudužo netoli Smolensko 2010 metų balandžio 10 dieną. Jame buvo 96 žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas ir jo žmona. Visi jie žuvo.

Lenkijos delegacija skrido į atminimo renginius Katynėje, kur palaidoti NKVD sušaudyti Lenkijos kariai.

Pranešime sakoma, kad visi 88 keleiviai ir aštuoni įgulos nariai žuvo lėktuvui atsitrenkus į žemę.

„Lėktuvo padėtis per atsitrenkimą į žemę buvo tokia, kad niekas iš keleivių ar įgulos narių negalėjo išlikti gyvas“, - sakoma galutinėje ataskaitoje.

Pranešime sakoma, kad prašydama diplomatinio leidimo skristi dviem lėktuvams Tu-154M ir Jak-40 Lenkija, be standartinės informacijos, paprašė iš Rusijos URM „Smolensko Šiaurės aerodromo aktualių schemų ir procedūrų, taip pat prašė „skirti Rusijos šturmaną prieš išskridimą iš Varšuvos“.

2010 metų kovo pabaigoje Maskva kreipėsi į Lenkijos ambasadą, prašydama patvirtinti būtinybę skirti šturmanus, bet Varšuva nusprendė šios paraiškos atsisakyti.

36-asis specialusis pulkas gavo leidimus atlikti skrydžius ir nutūpti likus dienai iki išskridimo, bet „aktualių Šiaurės aerodromo schemų ir procedūrų“ juose nebuvo.

Lėktuvas sudužo rengdamasis tūpti į Šiaurės aerodormą 2010 metų balandžio 10 dieną. Visi 96 jame buvę žmonės, tarp jų Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, žuvo.

Paskelbus šias išvadas, Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Bogdanas Klichas padavė atsistatydinimo prašymą.

Tai penktadienį Varšuvoje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis kalbėjo per spaudos konferenciją, skirtą Lenkijos ataskaitai dėl aviacijos katastrofos prie Smolensko 2010 metų balandžio 10-ąją priežasčių. Rusai sureagavo

Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (TAK) komentavo lėktuvo katastrofos tyrimo išvadas.

TAK atstovas pareiškė, kad tragedija įvyko ne dėl aerodromo prie Smolensko įrengimų ar dispečerių darbo trūkumų.

Tačiau TAK mano, kad lenkų ataskaita iš esmės atitinka jų žinybos išvadas dėl lėktuvo katastrofos priežasčių.

Tuo pačiu TAK nurodo nesuprantanti lenkų ekspertų išvadų, kad lėktuvo vadas neketino leistis aerodrome prie Smolensko.

„Kai kurios išvados kol kas mums nesuprantamos - pavyzdžiui, įsitikinimas, kad orlaivio vadas neketino leistis, ar tai, kad kabinoje buvę pašaliniai asmenys, ypač Lenkijos respublikos KOP vadas, neturėjo įtakos orlaivio vadui sprendimui bei psichofiziologinei ekipažo narių būsenai“, - cituoja agentūra „Interfax“ TAK techninės komisijos vadovą Aleksejų Morozovą.

Tuo tarpu Rusijos Tyrimo komiteto atstovas pranešė, kad jo žinyba, tirdama baudžiamąją bylą, atsižvelgs į lenkų komisijos išvadas dėl Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofos priežasčių.

„Tačiau galutinės išvados, kokios buvo Lenkijos lėktuvo katastrofos priežastys, kokie asmenys dėl to kalti, bus galima daryti tik tyrimui pasibaigus. Kol kas per anksti kalbėti, kada tyrimas bus baigtas“, - sakė Tyrimo komiteto oficialusis atstovas Vladimiras Markinas.