Šios kovos baigtis sukėlė nerimą B.Obamos liberaliųjų
šalininkų stovykloje tuo metu, kai prezidentui reikalinga jų parama
renkant lėšas ateinančių metų rinkimų kampanijai, taip pat
padrąsino jo priešininkus respublikonus, kurie šalies vadovą
privertė sutikti su didesniais biudžeto išlaidų karpymais negu jis
pageidavo.
Šie debatai taip pat niekaip nepadėjo B.Obamai sumažinti
didžiausią kliūtį siekiant perrinkimo - 9,2 proc. nedarbą. Iš
tikrųjų jie sukėlė dar didesnę sumaištį, nes dėl šios
nežinomybės susirūpinę verslininkai smarkiai sumažino
investicijas ir darbo vietų kūrimą.
„Kol Vašingtonas buvo pasinėręs į šiuos debatus dėl
(biudžeto) deficito, žmonės visoje šalyje klausinėja, kuo mes
galėtume padėti ieškančiam darbo tėvui“, - B.Obama sakė
antradienį.
Dabar prezidentas veikiausiai nukreips dėmesį į priemones,
turinčias padėti gaivinti ekonomiką ir apsaugoti ją nuo
pakartotinės recesijos. Tarp tikėtinų sprendinių - pajamų
mokesčio mažinimas ir įstrigusių prekybos sutarčių su Panama,
Kolumbija ir Pietų Korėja patvirtinimas.
Šios priemonės - ir prabėgęs laikas - gali padėti atitaisyti
žalą, kurią padarė ginčai dėl JAV įsiskolinimo. Iš tiesų ši
nesėkmė gali pasirodyti nelabai reiškminga, kai rinkėjai imsis
lyginti B.Obamą su respublikonų kandidatais į prezidentus, kuriuos
daugelis analitikų laiko silpnais.
„Manau, kad jis pelno taškų, būdamas blaiviai mąstančiu
vaikinu (diskusijų) kambaryje“, - sako demokratų strategas Bobas
Shrumas. - Manau, kad jis turi priimti laikiną
nesėkmę kaip atrodantis negalėjęs valdyti viso proceso.“
Atrodo, kad amerikiečiai labiau kaltina respublikonus dėl
krizės, atvedusios šalį prie precedento neturinčio nemokumo
slenksčio, ir tai gali būti naudinga B.Obamai. Naujienų agentūros
„Reuters“ užsakymu viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“
praeitą savaitę atlikta apklausa rodo, jog 31 proc. amerikiečių
kaltina respublikonus dėl finansinių debatų trikdymo, o B.Obamą
kaltu laiko 21 proc. respondentų.
„Amerikiečiai didesnę kaltę dėl užsitęsusiu nesėkmių
šiose derybose verčia respublikonams, todėl jiems gali tekti
didžiausia našta“, - teigia „Ipsos“ atstovė Julia Clark.
Tačiau B.Obamai per 2012 metų rinkimų kampaniją gali pakišti
koją jo spaudimas didinti mokesčius. Daug kas priklausys nuo to, ar
amerikiečiai pritars populiarių, tačiau brangių socialinių
programų karpymus, siekiant išsaugoti ankstesnio prezidento
respublikono George'o W.Busho pastangomis įvestas
mokesčių lengvatas.
Prezidentas ateinančiais mėnesiais sieks įtikinti
amerikiečius, jog vyriausybei būtina surinkti daugiau mokesčių.
B.Obama, matyt, tikisi, jog rinkėjai palaikys jo poziciją, kad
geriau būtų padidinti mokesčius turtingesniems amerikiečiams negu
griauti socialinio saugumo tinklą.
B.Obama anksčiau bergždžiai ragino nutraukti G.W.Busho laikų
mokesčių lengvatų taikymą turtingiesiems, tačiau dabar
prezidentas gali įgyti patogų įrankį - iš abiejų partijų narių
suformuotą Kongreso komitetą, kuris iki lapkričio pabaigos turės
pasiūlyti priemones JAV biudžeto deficitui sumažinti.