Tarp dvasininkų, kurie siūlėsi laiduoti už J.Tymošenko ir
kurių pavardės nurodytos prašyme, yra ir Kijevo patriarchato,
atskirto nuo Rusų Ortodoksų Bažnyčios, vadovas Filaretas
(Denisenka).
Kai buvo paskelbtas sprendimas dėl antrojo prašymo, teisėjas
paskelbė posėdžio pertrauką iki 15 valandos Maskvos laiku. Jai
pasibaigus ketinama išklausyti liudytojus.
Opozicijos lyderė dramatiškai buvo atvežta į teismo rūmus
Kijevo centre kalėjimo mikroautobusu, likus kelioms valandoms iki
posėdžio pradžios. Tuo metu šimtai jos šalininkų prie pastato
skandavo „Julija!“ ir „Šalin rankas nuo Tymošenko!“
J.Tymošenko sušuko „Šlovė Ukrainai!“, kai teisėjas įžengė
į sausakimšą teismo salę ir niekaip neparodė ketinanti švelninti
savo bekompromisę poziciją dėl šio proceso.
„Neatsistosiu prieš jus, nes tai būtų keliaklupsčiavimas
prieš mafiją. Jūs laužote ne mane, o jauną Ukrainos
demokratiją“, - teisiamoji pareiškė Rodionui Kirejevui.
Valdžia iki šiol nemėgino likviduoti dešimčių palapinių,
pastatytų J.Tymošenko šalininkų priešais teismo rūmus. Tačiau
elitinio riaušių milicijos dalinio „Berkut“ pareigūnai paryčiais
atvažiavo šešiais autobusais.
Nors po arešto penktadienį J.Tymošenko tris naktis praleido
kalėjime, ji liko ištikima savo įvaizdžiui - politikė buvo
pasidažiusi ir ant galvos buvo susisukusi savo tradicinę kasą.
Antrankiai jai nebuvo uždėti.
„Kalėjimas yra kalėjimas, tačiau aš neketinu skųstis, -
opozicijos lyderė, kurią lydėjo du dvasininkai, sakė savo
šalininkams. - Tai yra išbandymas, tačiau taip pat mano gyvenimo
misija - padėti Ukrainai tapti tikra Europos valstybe.“
Anksčiau pirmadienį J.Tymošenko advokatas Jurijus Suchovas
paskelbė Kijevo patriarchato Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vadovo
ir ombudsmenės Ninos Karpačiovos prašymą dėl laidavimo už
J.Tymošenko. Jis taip pat perskaitę sąrašą žmonių,
pasirengusių laiduoti už buvusią premjerę.
Kijevo patriarchatas pasisiūlė laiduoti už J.Tymošenko, kad ji
būtų paleista iš arešto, motyvuodamas tuo, jog J.Tymošenko „yra
Ortodoksų Bažnyčios narė ir tikintis žmogus“ ir nelinkusi
pabėgti.
Kreipimesi pažymima, jog areštas padidino įtampą visuomenėje,
politinį susipriešinimą ir „užsienio valstybių ir visuomenės
veikėjų susirūpinimą, dėl to gali pablogėti Ukrainos
tarptautinis autoritetas, tai gali pakenkti mūsų valstybės
interesams“.
Kreipdamasis asmeniškai į pirmininkaujantį teisėją
R.Kirejevą, Kijevo patriarchato vadovas priminė, kokia ypatinga
atsakomybė tenka teisėjams, „kurie atlieka ne tik žmogaus, bet ir
Dievo darbą, už kurį atsiskaitys Aukščiausiajam“.
„Visi mes pasaulio pabaigoje ateisime į Dievo teismą, ir tas,
kas elgiasi gailestingai, gali tikėtis Dievo gailestingumo. Todėl
aš raginu Jus neatmesti šio prašymo ir parodyti gailestingumą“, -
įspėjo Kijevo patriarchato vadovas.
Savo ruožtu buvusi premjerė padėkojo visiems, kas kreipėsi į
teisėją dėl jai skirtos kardomosios priemonės pakeitimo.
Prokurorai procese prieštaravo šio prašymo patenkinimui, bet
pareiškė pagarbą dvasininkijos atstovams.
J.Suchovas pridūrė, kad turi dar daug tokių prašymų laiduoti
už J.Tymošenko. Šių prašymų jis su savimi neturėjo, bet
žadėjo, kad dar pirmadienį juos gaus.
Kaip jau pranešta, anksčiau pirmadienį teismas atsisakė
paleisti J.Tymošenko iš arešto, ir atmetė tokį jos gynėjų
prašymą. Pečiorų rajono teisėjas R.Kirejevas, pirmininkaujantis
„dujų bylos“ procese, nerado pagrindo sugrįžti prie kardomosios
priemonė - rašytinio pasižadėjimo neišvykti.
Advokatas J.Suchovas pareiškė, kad J.Tymošenko areštui nėra
jokio pagrindo, nes ji nevengia tyrimo ir nepažeidė rašytinio
pasižadėjimo neišvykti. Advokatas taip pat atkreipė dėmesį į
tai, kad įstatymais nenumatyta keisti kardomąją priemonę į
areštą už tvarkos teismo posėdžių salėje pažeidimus.
Praėjusį penktadienį teismas patenkino prokuratūros prašymą
areštuoti J.Tymošenko už pažeidimus per teismo posėdžius ir
trukdymą „nustatyti tiesą“. Areštas sukėlė opozicijos protestus.
Iki tol iš J.Tymošenko buvo paimtas rašytinis pasižadėjimas
neišvykti.
Po J.Tymošenko pralaimėjimo 2010 metų prezidento rinkimuose
prokuratūra iškėlė antrosios pagal narių skaičių parlamento
partijos „Tėvynė“ lyderei tris baudžiamąsias bylas, kaltindama ją
ekologijai skirtų pinigų panaudojimu ne pagal tikslą, sukčiavimu
perkant „greitosios pagalbos“ automobilius ir pakenkimu šalies
interesams, kai ji pasirašė 2009 metais susitarimus dėl dujų su
Rusija.