„Socialiniai tinklai ir mobilieji telefonai tapo riaušių
katalizatoriais. Šie „taktiniai įrankiai“ leidžia chuliganams
veikti nedidelėmis ir labai judriomis grupėmis. Šios grupės
netikėtai užpuola ir greitai atsitraukia. Laikai, kai buvo galima
stebėti didelio masto susirėmimus, pavyzdžiui, 400 chuliganų ir
400 policininkų, praėjo. Ir policijai reikia prisitaikyti prie
pasikeitusių realių“, - sakė jis interviu Paryžiaus laikraščiui
„Le Figaro“.
Pasak jo, miestų sukilimai, panašūs į tuos, kurie vyko
praėjusios savaitės pabaigoje Didžiojoje Britanijoje, trunka
vidutiniškai 4-5 dienas. Tačiau kai kuriais atvejais jie gali būti
ir ilgesni.
„Šių riaušių Didžiojoje Britanijoje kilimo schema yra
klasikinė. Štai jau 30 metų ji pagrįsta nesikeičiančiais
principais. Iš pradžių dažniausiai matome policijos operaciją,
kuri baigiasi nesėkmingai: jaunuolis iš skurdaus rajono
sužeidžiamas kulka. Jis arba žūsta, arba jį ištinka koma. Toliau
kyla įtarimų, kad policija padarė klaidą, žmonės ima jausti, kad
su jais elgiamasi neteisingai. Po to išplinta noras sukilti ir
atkeršyti“, - pažymėjo ekspertas.
Pasak jo, anksčiau Britanijoje riaušės kildavo dėl įvairių
etninių grupuočių tarpusavio konfliktų. Bet šįkart chuliganai
suvienijo pastangas kovai su policija.
„Užuot pešęsi su gaujomis iš gretimų rajonų, chuliganai
nusprendė suvienyti pastangas ir stoti prieš bendrą priešą -
tvarkos saugotojus“, - sakė A.Baueris.
Jis priminė, kad netolimoje praeityje panašūs procesai vyko per
riaušes Prancūzijoje.