Žvelgiant į daug tolesnę perspektyvą, Nacionalinis
demografijos studijų institutas (INED) prognozuoja tolesnį pasaulio
gyventojų skaičiaus gausėjimą, kol jis pasieks 9-10 mlrd. ir
stabilizuosis iki šio šimtmečio pabaigos.
1999 metais pasaulyje gyveno 6 mlrd. žmonių, tačiau skirtumas
tarp pasaulinio gimstamumo ir mirtingumo lėmė, jog žmonija
pagausėjo dar vienu milijardu vos per 12 metų.
INED numato, jog dar maždaug po 14 metų žmonių pagausės iki 8
mlrd., o tada gyventojų skaičius pradės stabilizuotis. šios
prognozės pateikiamos studijoje, kurioje apibendrinami Jungtinių
Tautų, Pasaulio banko ir kelių didelių nacionalinių institucijų
atliktų tyrimų duomenys.
Žvelgiant į istorinę perspektyvą, pasaulio gyventojų
sparčiai gausėja nuo XIX šimtmečio.
Žmonių skaičius „per pastaruosius 200 metų padidėjo septynis
kartus, o 2011 metais pasieks 7 mlrd. Numatoma, kad iki XXI
šimtmečio pabaigos jis pasieks 9-10 mlrd.“, rašoma pranešime.
Pusė pasaulio žmonių gyvena vos septyniose šalyse, todėl
šių valstybių demografijos pokyčiai smarkiai lemia bendrą
padėtį. Daugiausiai gyventojų (per 1,33 mlrd.) turi Kinija, o dar
1,17 mlrd. žmonių gyvena Indijoje.
Kitos daugiausiai gyventojų turinčios šalys - JAV, Indonezija,
Brazilija, Pakistanas ir Nigerija.
Pagal INED apskaičiavimus, iki 2050 metų Indija taps daugiausia
gyventojų turinčia šalimi, o Kinijoje žmonių skaičių
stabilizuoja Pekino įvesta vieno vaiko politika.
Nors žmonių skaičius pasaulyje tebedidėja, šio augimo sparta jau mažėja, nurodo INED. Šiemet gyventojų turėtų pagausėti 1,1
proc., o prieš 50 metų augimas sudarė apie du procentus.
Šį rodiklį labiausiai veikia gimstamumo mažėjimas - šiuo
metu vienai moteriai vidutiniškai tenka 2,5 kūdikio, o 1950 metais
gimstamumas buvo dvigubai didesnis.
Tačiau gimstamumas labai skiriasi atskiruose regionuose: Afrikoje
kiekvienai moteriai tenka po 4,7 kūdikio, o Europoje - tik 1,6.