JAV Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland vengė patvirtinti pastarųjų dokumentų autentiškumą,
tačiau sakė, kad „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia bet kokį
neteisėtą įslaptintos informacijos viešinimą“.
„Tai ne vien kenkia mūsų diplomatinėms pastangoms, bet ir kelia
pavojų asmenų saugumui, mūsų nacionaliniam saugumui ir pakerta
mūsų pastangas dirbti su šalimis sprendžiant bendras problemas, -
V.Nuland sakė žurnalistams. - Tebesame susirūpinę dėl šių
neteisėtų viešinimų, tai pat dėl asmenims kylančių rūpesčių
ir pavojų.“
V.Nuland užsiminė apie JAV politiką, pagal kurią, pasak
ekspertų, siekiama padėti šaltiniams, kuriems gresia demaskavimas -
įskaitant jų perkėlimą kitur.
Kaip rašo dienraštis „The New York Times“, neseniai buvo
paviešinti 133 887 konfidencialūs ir slapti dokumentai, daugelyje
kurių minimi svarbių šaltinių vardai. Šiems asmenims gali grėsti
represijos, jeigu taps žinoma, kad jie kalbėjosi su JAV diplomatais.
Australija taip pat peikė slaptą informaciją viešinantį
tinklalapį už jo „neįtikėtinai neatsakingą“ žingsnį paviešinti
slaptas JAV depešas, kuriose minimi Australijos piliečiai, kaip
įtariama, palaikantys ryšius su teroristais Jemene.
Australijos generalinis prokuroras Robertas McClellandas taip pat pastebėjo, kad anksčiau viešindamas
įslaptintą medžiagą „WikiLeaks“ stengdavosi pašalinti
informaciją, kuri gali padėti išaiškinti individualius šaltinius,
tačiau „šiuo atveju to nenutiko“.
Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje „WikiLeaks“ žinutėje
sakoma, kad „visiškai klaidinga, kad kuris nors „WikiLeaks“ šaltinis
buvo atskleistas arba bus atskleistas“.
Tačiau naujienų agentūra AFP, patikrinusi kelis atsitiktinai
pasirinktus pranešimus, sukurtus 2003-2009 ir turinčius žyma
„apsaugoti šaltinį“, pastebėjo, kad tik viename iš jų šaltinio
vardas buvo pašalintas.
Tuo tarpu „WikiLeaks“ antradienio vakarą pareiškė tapęs
kibernetinių atakų taikinių po to, kai buvo pareigūnų pasmerktas
dėl naujų JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumentų paviešinimo.
„Prieš WikiLeaks.org šiuo metu vykdomos kibernetinės atakos“, -
organizacija paskelbė lakoniškame pranešime, kuris buvo paskelbtas
„Twitter“ svetainėje.
„WikiLeaks“ įgijo apie 250 tūkst. diplomatinių depešų, kurių
pirmąją porciją paviešino pernai lapkritį. Daugelyje šių
dokumentų esama informacijos, kompromituojančios JAV Valstybės
departamentą dėl jo diplomatų neviešai išsakyto itin atviro
požiūrio į kitų šalių vyriausybių pareigūnus.
Diplomatai susirūpinę, kad šios medžiagos paviešinimas
apsunkins jų darbą, nes nevyriausybinių organizacijų atstovai,
aktyvistai ir kiti šaltiniai vengs su jais kalbėti privačiai,
bijodami būti išaiškinti.
Ekspertai teigia, kad „WikiLeaks“ kur kas labiau rūpinosi
informacijos apie JAV vyriausybės šaltinius šalinimu pirmajame
paviešintų dokumentų pluošte.
Tačiau tokios politikos nebebuvo laikomasi skelbiant naujausią
konfidencialios medžiagos paketą, teigia Amerikos mokslininkų
federacijos valstybinio slaptumo specialistas Stevenas Aftergoodas, peržiūrėjęs dešimtis paviešintų
dokumentų ir nustatęs tik vieną atvejį, kai šaltinio vardas buvo
pašalintas.