Pasak už žmogaus teises atsakingo ET komisaro Thomaso
Hammarbergo, artėjančios dešimtosios
teroristinių Rugsėjo 11-osios išpuolių metinės yra proga
„niūriam apmastymui“.
„JAV sukūrė plačią koaliciją siekiant greitos ir tinkamos
bausmės atsakingiesiems ir siekiant užkirsti kelią panašių
baisybių pasikartojimui. (...) Tragiškos nesėkmės pasireiškė ne
nusiteikime veikti, bet neteisingame metodų pasirinkime. Siekiant
kovoti su teroristams priskiriamais nusikaltimais, JAV vadovaujamame
kare prieš terorą buvo padaryti kiti nesuskaičiuojami nusikaltimai.
Daug šių nusikaltimų buvo sąmoningai ir atidžiai uždangstyta“, -
rašoma pranešime.
„Europos vyriausybinės žinybos labai prisidėjo prie JAV
Centrinės žvalgybos valdybos įgyvendintos antiterorizmo
strategijos. Jos leido, saugojo ir dalyvavo CŽV operacijose, kurios
pažeidė esminius teisinės sistemos ir žmogaus teisių apsaugos
principus“, - teigia Th.Hammarbergas.
Pasak komisaro, vykdydama specialią antiteroristinę programą
CŽV dažnai su vietos saugumo pajėgų pagalba sugaudavo
įtariamuosius, nuskraidindavo juos į specifines trečiąsias šalis
tardymui.
„Šis būdas darė įtariamuosius nepasiekiamus jokiai teisinei
sistemai ir darė juos pažeidžiamus blogam elgesiui. (...) Žiūrint
į praėjusį dešimtmetį matome aiškią europinio dalyvavimo giją
audžiant šį tinklą. (...) Daug vyriausybių - NATO ir ne NATO
narių - sudarė dvišalius susitarimus ar vykdė slaptas bendras
operacijas su JAV karinėmis ir žvalgybos agentūromis“, - sako
Th.Hammarbergas.
„Vyriausybės Europoje elgėsi pagal JAV norus siekiant išvengti
tinkamų, o ypač teisinių tyrimų dėl pažeidimų padarytų vykdant
sulaikymų operacijas. Žinia aiški - geri santykiai tarp saugumo
tarnybų yra svarbesni už kankinimų ir kitų sunkių žmogaus
teisių pažeidimų prevenciją“, - teigiama komisaro pranešime.
Nors, pasak Th.Hammarbergo, iki šiol Europa garantavo
nebaudžiamumą šių nusikaltimų vykdytojams, „būtinas skubus
permąstymas norint, kad nepavykęs kovos su terorizmu būdas netaptu
liūdnu neteisingumo palikimu“.
Pasak naujienų agentūros „Associated Press“, kitą pirmadienį ET
paskelbs komentarą apie CŽV „juodasiąs vietas“ Lenkijoje, Lietuvoje
ir Rumunijoje, kur, kaip manoma, slaptai galėjo būti laikomi „karo
prieš terorą“ įtariamieji.
JAV žiniasklaidoje 2009 metais pasirodžius informacijai apie
galimą CŽV kalėjimo egzistavimą, Lietuvoje atliktas parlamentinis tyrimas. Jo metu surinkti duomenys
parodė, kad su CŽV susiję orlaiviai 2002-2005 metais leidosi
Lietuvoje. Apie galimus kalinius jokios informacijos nesurinkta.
Išvadose taip pat minimos dvi patalpos sulaikytiesiems laikyti.
Vienos iš „patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro
apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido
atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir
naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra“, teigiama išvadose. Nors
tiesiogiai neįvardijama, šiuo atveju minima bazė Antaviliuose,
netoli Vilniaus.
Po parlamentinio tyrimo prokurorai pradėjo atskirą tyrimą, bet
šiemet sausį jį nutraukė. Neseniai Generalinė prokuratūra
pakartojo, kad šiuo metu pagrindų atnaujinti ikiteisminį tyrimą
nėra.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad pranešimus apie
kalinius, jei tokių Lietuvoje buvo, gali komentuoti tik JAV pusė.