„Mes nesame laimingi“, kaip įgyvendinama Jungtinių Tautų (JT)
1973-oji rezoliucija, leidžianti nustatyti neskraidymo zoną
Libijoje, J.Zuma sakė per spaudos konferenciją Norvegijoje, kurioje
jis lankosi su valstybiniu vizitu.
„Jeigu ir reikėjo naudoti kokias nors karines priemones, jos
turėjo būti skirtos apsaugoto žmonėms, kurie, kaip supratome,
galėjo būti žudomi“, - pridūrė J.Zuma, aiškindamas, kodėl PAR,
kuri yra nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, balsavo už
neskraidymo zonos nustatymą virs Libijos, tačiau priešinosi NATO
aviacijos smūgiams.
„Tačiau užuot gynusi, (Aljanso kampanija) tapo bombardavimu,
pridengiančiu kitos grupuotės (sukilėlių) puolimą“, - pridūrė
jis.
J.Zuma ne kartą kritikavo NATO naudojantis JT rezoliucija kaip
priemone padėti sukilimui prieš Libijos lyderį Muamarą Gaddafi, o praeitą savaitę perspėjo, kad Aljanso
vadovaujamas jėgos naudojimas pakirto Afrikos Sąjungos (AS) taikos
pastangas.
Likus kelioms valandoms iki Prancūzijos ir Didžiosios
Britanijos, kurios taip pat buvo pagrindinės NATO kampanijos Libijoje
iniciatorės, suorganizuotos konferencijos Paryžiuje pradžios, PAR
vadovas pakartojo, kad Libijos atkūrimo pastangoms turi vadovauti AS
ir JT.
Afrikos Sąjungos narė PAR iki šiol atsisakė pripažinti Libijos sukilėlių Laikinąją nacionalinę tarybą (LNT), taip pat
bergždžiai mėgino tarpininkauti taikos deryboms tarp dabar jau
nuverstos M.Gaddafi vyriausybės ir opozicijos lyderių.