Advokatai nurodė J.Chiraco prašymu penktadienį pateikę teismo
pirmininkui savo kliento laišką su pridėta gydytojų išvada.
„Šiame laiške prezidentas Chiracas nurodė teismui norintis, kad
bylos nagrinėjimas vyktų iki pat pabaigos, taip pat esantis
pasiruošęs prisiimti atsakomybę, nors nėra visiškai pajėgus
dalyvauti posėdžiuose. Dėl to jis paprašė savo advokatų jam
atstovauti ir už jį kalbėti per šiuos posėdžius“, - rašoma
advokatų komunikate.
Dėl 78 metų buvusio lyderio sveikatos būklės buvo daug
spėliojama. J.Chiracas sakė esantis pavargęs žmogus, kai atvyko
atostogų į Prancūzijos pietinį kurortą San Tropezą.
Jo žentas Fredericas Salatas-Baroux šeštadienį sakė, kad J.Chiraco sveikata „kelis pastaruosius
mėnesius blogėjo“ ir kad jo uošvio atmintis pernelyg susilpnėjusi,
kad jis galėtų dalyvauti teismo posėdžiuose.
„Taip, jo sveikata blogėjo jau kelis mėnesius, todėl jis negali
dalyvauti teisme humaniškai ir oriai“, - aiškino buvusio lyderio
dukros Claude vyras. - Jo šeimai tai labai skausminga.“
F.Salatas-Baroux pridūrė, kad „bet kas, kuriam gresia teismas,
būtų paprašęs, kad šie debatai liautųsi“, tačiau „Jacques'as
Chiracas nenori, kad tai nutiktų, kad ir kokios būtų aplinkybės“.
„Jeigu byla būtų nutraukta, prancūzai manytų turintys dvi
teisines sistemas - vieną galingiesiems, o kitą silpniesiems“, -
aiškino jis.
„Kaip valstybės veikėjas ir buvęs šalies vadovas jis yra
įsitikinęs, kad privalo atitikti aukštesnius standartus negu kiti“,
- pridūrė F.Salatas-Baroux, kuris dirbo Eliziejaus rūmų
administracijos vadovu per J.Chiraco kadenciją.
J.Chiracas kaltinamas tuo, kad 1977-1995 metų laikotarpiu, kai
užėmė Paryžiaus mero postą, naudojo valstybės pinigus mokėti
žmonėms, kurie dirbo jo partijai.
Nuo 1995 metų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste,
J. Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši
byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų
ministras Alainas Juppe, vis dėlto pasivijo buvusį
prezidentą.
J. Chiracas, kurį tarptautinėje arenoje labiausiai išgarsino jo
griežtas nepritarimas 2003 metų JAV vadovaujamai invazijai į
Iraką, sietas su virtine korupcijos skandalų, tačiau nė karto
nebuvo nuteistas.
Jis tapo pirmuoju Prancūzijos vadovu, kuriam buvo pateikti
baudžiamieji kaltinimai, po Antrojo pasaulinio karo metais naciams
talkinusiam Viši režimui vadovavusio Philippe'o Petaino, kuris buvo nuteistas už išdavystę.
Jeigu J.Chiraco kaltė būtų įrodyta, jam gresia iki dešimties
metų laisvės atėmimo ir 150 tūkst. eurų (beveik 518 tūkst.
litų) bauda.