Kad varlikę nuolat segintis Estijos prezidentas iš savo kėdės nesitrauks dar penkerius metus, neabejojo niekas.
„T.H.Ilvesas – patogus žmogus jį parėmusioms partijoms”, – kone sutartinai T.H.Ilveso sėkmės paslaptį įvardijo „Lietuvos ryto” kalbinti estai.
Iš tiesų konkurencijos šis politikas per rinkimus beveik neturėjo. Jam parodyta trijų politinių jėgų parama buvo nepalaužiama, o jo varžovas Indrekas Tarandas beveik neturėjo galimybių ką nors pakeisti.
T.H.Ilvesą parėmė šešerius metus gyvuojanti premjero Andraus Ansipo vadovaujamos Reformų partijos ir jos partnerės – „Tėvynės” ir „Res Publikos” sąjungos – koalicija.
Balsus už šį politiką atidavė ir opozicinės Socialdemokratų partijos, kuriai T.H.Ilvesas anksčiau priklausė, atstovai. Tiesa, racionalumu garsėjantys estai pripažįsta, kad H.T.Ilvesas nėra politikų statytinis, nors ir vadinamas parlamento prezidentu.
Valdančiųjų nekritikavo
„Estijoje prezidentas neturi daug galių ir T.H.Ilvesas prezidento vaidmens ribų neperžengia.
Be to, per pirmąją kadenciją nebuvo jokių nemalonių staigmenų”, – būtent tokias priežastis, dėl kurių valdantieji vėl pasirinko T.H.Ilvesą, „Lietuvos rytui” įvardijo viešųjų ryšių ir komunikacijų konsultantė Liisa Past.
Panašiai mano ir Talino universiteto politologas Tonis Saartsas. Jo teigimu, per pirmąją kadenciją T.H.Ilvesas rodė nemažai paramos valdantiesiems.
„Jis buvo gana švelnus ir nebuvo labai aktyvus kritikuojant koaliciją. Nors anksčiau jis priklausė opozicijoje esančiai Socialdemokratų partijai, to nesureikšmino”, – pabrėžė T.Saartsas.
101 vietą turinčiame parlamente už H.T.Ilvesą buvo atiduoti 73 balsai, nors būtų užtekę ne mažiau kaip 68.
Vis dėlto kalboms, kad jis tėra „koalicijos prezidentas”, iškart po rinkimų atkirtį davė ir pats T.H.Ilvesas. Estijos televizijos naujienų laidai „Aktuali kamera” politikas pareiškė, kad balsų skaičius leidžia manyti, jog jis yra koalicijos ir dalies opozicijos prezidentas.
Gyvenimas JAV – privalumas?
Nors H.T.Ilvesas – populiarus politikas, o jo pareigos Estijoje laikomos daugiau simbolinėmis, prieš rinkimus ir po jų šalies vadovui buvo skirta nemažai kritikos ir pasiūlymų iš šalies.
Ar nevertėtų šalies vadovo rinkti piliečiams, o ne parlamento nariams? Gal žmonių rinktas prezidentas būtų aktyvesnis ir labiau motyvuotų politikus?
Šitaip svarstydami estai dar prieš pirmąją T.H.Ilveso kadenciją vylėsi, kad jis bus panašus į 1992–2001 metais Estiją valdžiusį Lennartą Meri.
„L.Meri savaip interpretavo savo vaidmenį. Jis buvo aktyvus politinis lyderis, daug keliavo po pasaulį reklamuodamas Estiją. Iš dalies norėta to paties ir iš T.H.Ilveso.
Bet padėtis Estijoje jau buvo kitokia. Prezidentu tapus T.H.Ilvesui šalis buvo jau stabilesnė, nuobodesnė”, – aiškino minėta L.Past.
Bet tai esą nėra blogai, o priešingai, kaip neslėpė ir pats T.H.Ilvesas, – rodo jo šalies brandumą.
Tiesa, komunikacijų konsultantės nuomone, iš pradžių tikėtasi, kad T.H.Ilvesas bus aktyvesnis Estijos veidas tarptautinėje arenoje. Šie lūkesčiai esą nevisiškai išsipildė, nors T.H.Ilveso vaidmuo užsienio politikoje vertinamas gana gerai.
„Tikėtasi, kad jis veiks kaip visos Rytų Europos atstovas.
Taip nenutiko. Bet tai nė kiek nepakenkė Estijai”, – optimistiškai kalbėjo L.Past.
Nemažai apie Estijos prezidento vaidmenį tarptautinėje arenoje po rinkimų buvo kalbama ir Estijos spaudoje.
„Prezidentas T.H.Ilvesas Estiją parodė iš labai geros pusės Europoje, Amerikoje ir kitur užsienyje”, – tikino socialdemokratas Jevgenijus Osinovskis.
O politologas Juris Rozenvaldas pabrėžė, jog labai svarbu, kad JAV daug metų gyvenęs T.H.Ilvesas puikiai moka anglų kalbą.
Būtent augant užsienyje įgytą patirtį politikas Peeteris Tulviste laiko itin dideliu Estijos prezidento privalumu.
Esą politikas atėjo iš tokios bendruomenės, kokią estai nori sukurti savo šalyje.
„Jis neturi daugybės problemų, kurias turi vietos gyventojai, gyvenę sovietų sistemos laikais. Jis neturėjo gyventi bendruomenėje, kurioje buvo tokių problemų”, – prezidento privalumus vardijo P.Tulviste.
Rusus paliko nuošaly?
Tiesa, lazda visuomet turi du galus. Būtent nemaža gyvenimo dalis, praleista Vakaruose, dabar trukdo T.H.Ilvesui pelnyti rusakalbių Estijos gyventojų simpatijas.
Anot T.Saartso, pastariesiems dažnai atrodo, kad kitokioje aplinkoje užaugęs prezidentas negali suprasti, ko jiems iš tiesų reikia.
Pelnyti rusų mažumos simpatijas T.H.Ilvesui trukdo ir jo atvirai reiškiama kritika Rusijai.
Dar 2008 metais atsakydamas į klausimą, kodėl jis nekalba rusų kalba, kuria kalba ketvirtadalis šalies gyventojų, T.H.Ilvesas pasakė, kad tai neįmanoma.
Mat taip jis esą pripažintų 50 metų trukusią okupaciją.
O praėjusį mėnesį politikas pareiškė, kad Rusijoje nėra įstatymų viršenybės ir ji turėtų būti išmesta iš Didžiojo aštuoneto valstybių grupės.
Tad šalyje, kurioje susiskaldymas tarp estų ir rusakalbių vis dar ryškus, T.H.Ilvesas nevadinamas vienijančia figūra. Be to, pasak politologės Anu Toots, T.H.Ilvesas padarė nedaug, kad šias dvi bendruomenes sutelktų.
„Per visus tuos penkerius metus jis labai mažai dėmesio skyrė vadinamajam rusiškam klausimui”, – pažymėjo A.Toots.
Estijos užsienio politikos instituto analitiko Ahto Lobjako nuomone, rusų kalbos mokėjimas T.H.Ilvesui padėtų tapti estus ir rusų mažumą vienijančia figūra.
Be to, padėtų išvengti nepatogių situacijų.
„Per praėjusį savaitgalį vykusius T.H.Ilveso ir I.Tarando debatus pastarasis pasakė keletą pokštų rusų kalba, kurių prezidentas tikriausiai nesuprato”, – pasakojo A.Lobjakas.
Tačiau, politologo įsitikinimu, Estijos prezidentas supranta šalies gyventojų daugumos ir mažumos atskirties problemą.
Iš karto po savo perrinkimo šalies vadovu jis pabrėžė: „Esu pasirengęs tarnauti Estijos valstybei ir visiems Estijoje gyvenantiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų pasaulėžiūra ar gimtoji kalba.”
Nutolęs nuo žmonių
Tačiau T.H.Ilvesui, kaip tautos vienytojui, koją gali pakišti ir jo asmeninės savybės.
„Lietuvos ryto” kalbinti pašnekovai vienbalsiai tikino: Estijos prezidentas kartais laikomas arogantiška, akademiška, net aristokratiškų savybių turinčia asmenybe. Žodžiu, visai ne „žmonių prezidentas”.
Be to, retorikos įgūdžiais T.H.Ilvesas taip pat negarsėja.
„Manau, kad praėjusį savaitgalį vykusius debatus su savo varžovu jis pralaimėjo. Jis nėra geras kalbėtojas”, – dar vieną prezidento savybę įvardijo A.Lobjakas.
Vis dėlto, L.Past nuomone, ilgai užsienyje gyvenęs politikas per praėjusią kadenciją nemažai padirbėjo mokydamasis viešojo kalbėjimo meno.
Tai akivaizdu, kai jis sako kalbas, tačiau diskutuodamas viešai šalies vadovas iki šiol nesijaučia kaip žuvis vandenyje.
„Kai jis buvo atakuojamas, atrodė labiau susierzinęs nei jo priešininkas. Be to, per diskusijas, sulaukęs netikėto klausimo, jis reaguoja tradiciškai estiškai – lėtai, o ne spontaniškai”, – dalykus, kurių prezidentas dar turėtų pasimokyti, vardijo L.Past.
A.Lobjakui yra įstrigusi dar viena šalies vadovo savybė. Jis esą sunkiai pakenčia kritiką ir reaguoja į ją labai asmeniškai.
„Galėčiau šį jo bruožą perteikti buvusio JAV prezidento George’o W.Busho žodžiais: „Jeigu nesate su mumis, esate prieš mus.” Tokioje nedidelėje šalyje kaip Estija tai gana reikšminga”, – teigė politologas.
Tiesa, G.W.Bushas, nepaisant visų neigiamų savybių, taip pat valdė dvi kadencijas.
Ryškesnė – prezidento žmona
* Atsisėdęs į prezidento kėdę T.H.Ilvesas didelių netikėtumų nepateikė. Apskritai kai kurie specialistai jį vadina nuspėjamu politiku. Tuo tarpu antroji jo 43 metų žmona Evelin Ilves (nuotr.) Estijos gyventojams tapo tikra staigmena.
* Anot komunikacijų konsultantės L.Past, moteris pasikeitė tiesiog Estijos žmonių akyse – numetė daug svorio, ėmė aktyviai propaguoti sveiką gyvenimo būdą, tinkamą mitybą, sportą, užsiima labdaringa veikla.
* Daug prieštaringų vertinimų sulaukė nuotraukos, kuriose ji užfiksuota itin aptempta sportine apranga. Moteris dažnai karaliauja geltonosios spaudos puslapiuose.
* Nemažai estų tikina, kad tokiu elgesiu pirmoji šalies ponia prezidentą palieka šešėlyje ir tikrai nepadeda jam einant šalies vadovo pareigas.
* „Daug žmonių sako, kad ji imasi didesnio vaidmens nei turėtų. Jos adresu skamba daug kritikos. Tačiau paprastam estui ji galėtų būti ir pavyzdys – aktyvi, savimi pasitikinti moteris”, – įvairias puses svarstė L.Past.
* Tiesa, specialistai pažymi, kad vis dėlto mokosi ir pirmoji ponia. Anksčiau ji esą buvusi labai aštri, o dabar labiau paiso taisyklių, kurių laikosi ir kitos įžymybės.
Faktai apie Estijos prezidentą
* Toomo Hendriko Ilveso tėvai buvo aktyvūs antikomunistinio judėjimo dalyviai. Kai Sovietų Sąjunga 1944 metais vėl okupavo Estiją, jie pabėgo į Švediją.
* Tad 1953 metais gimęs T.H.Ilvesas augo Stokholme. Vėliau šeima emigravo į JAV. Čia būsimasis Estijos prezidentas studijavo psichologiją. Kolumbijos universitete jis yra įgijęs bakalauro, o Pensilvanijos universitete – magistro laipsnį.
* Nuo 1988 metų jis vadovavo Laisvosios Europos radijo estų redakcijai.
* 1993 metais T.H.Ilvesas atsisakė JAV pilietybės, kad galėtų tarnauti Estijai. Tais pačiais metais jis paskirtas šalies ambasadoriumi JAV, Kanadai ir Meksikai.
* Du kartus T.H.Ilvesas ėjo Estijos užsienio reikalų ministro pareigas, buvo Europos Parlamento narys. 2006 metais išrinktas Estijos prezidentu.