Žinomas savo žurnalistiniais tyrimais leidinio darbuotojas
Alainas Lallemand'as paskelbė šeštadienį „Le
Soir“ tinklalapyje žinutę, remdamasis neredaguotu JAV diplomatų
susirašinėjimu, kurį išplatino „WikiLeaks“.
Gandai, kad Belgijos karinių oro pajėgų bazėje Kleine
Brogelyje Šaltojo karo metais buvo laikomos kelios JAV atominės
bombos, sklandė Belgijoje dešimtmetį.
Belgijos ir JAV valdžia, taip pat NATO nepatvirtino, bet ir
nepaneigė masinio naikinimo ginklo buvimo šios šalies teritorijoje.
Tuo tarpu ir Belgijos, ir Europos pacifistai reguliariai rengė
protesto akcijas prieš pavojingo ginklo buvimą Belgijoje.
A.Lallemand'o teigimu, nors Belgija apskritai sutinka su NATO
remiama branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo tendencija, pati
nenorėjo skirtis su atominėmis bombomis, „kol Rusija nepakeis savo
(branduolinio) arsenalo“.
Nutekėjusiame 2009 metų rugsėjo 16 dienos susirašinėjime,
kuris klasifikuojamas kaip slaptas ir kurį pasirašė dabartinis JAV
ambasadorius Belgijoje Howardas Gutmanas, vyksta
pokalbis tarp nenurodyto aukšto Amerikos ambasados diplomato,
atsakingo už politinius klausimus, ir Belgijos URM pareigūno,
kuruojančio nusiginklavimą ir neplatinimą, Wernerio Bauwenso.
Pagal dokumentą, kuris pateko „WikiLeaks“ žinion, amerikietis
paklausė W.Bauwenso, ar Belgijos vyriausybei būtų geriau, kad
bombos liktų Belgijos teritorijoje, ar jas reikia išvežti.
Atsakydamas į tai Belgijos URM atstovas sakė, kad sprendimas
dėl to turi būti priimamas drauge su NATO.
W.Bauwenso nuomone, „neteisinga ir net pavojinga išvežti šį
ginklą iš Belgijos vienašališka tvarka, paliekant nepaliestas
Rusijos taktines branduolines galimybes.
Drauge A.Lallemand'as primena, kad Rusija ir JAV pasirašė 2010
metų balandį Prahoje naują sutartį dėl Strateginės puolamosios
ginkluotės mažinimo ir apribojimo priemonių.
Tai, jo nuomone, galėjo turėti įtakos JAV bombų dislokavimui
Belgijoje. Tačiau A.Lallemand'as susilaiko nuo išvadų, kur dabar
gali būti šis branduolinis ginklas.