Po penktadienio derybų Sopote C.Ashton šeštadienį spaudos
konferencijoje sakė, jog egzistuoja „stipri ES pozicija“ ir „bendras
įsitikinimas“, kad Artimųjų Rytų konfliktą galima išspręsti tik
arabų ir Izraelio derybomis.
„Šiuo metu, anksčiau nei Jungtinės Tautos, neturime
rezoliucijos ir todėl ne laikas buvo aptarinėti ES atsaką į tokią
rezoliuciją“, - pridūrė ji.
ES ministrų susitikimas įvyko likus vos trims savaitėms iki to,
kai Palestina turi pateikti Jungtinių Tautų (JT) Generalinei
Asamblėjai teksto, kuriuo prašoma paaukštinti jos statusą,
projektą.
Nors ES šalys sutaria dėl pagrindinių principų - arabų ir
Izraelio derybų svarbos, dviejų valstybių sprendinio, remiantis
1967 metų sienomis, - Europa vis dar nesutaria dėl to, ar paremti
vienašališką Palestinos valstybingumo siekį.
Kai kurie ministrai apie derybas Sopote kalbėjo pozityviai.
Švedijos ministras Carlas Bildtas sakė, kad ES
„priartėjo“ prie sutarimo šiuo klausimu, o Estijos ministras Urmas
Paetas pareiškė: „Mano nuojauta yra (tokia): „Taip,
ES galiausiai susitars dėl savo pozicijos ir nesuskils į 27, dvi ar
tris skirtingas kryptis“.
Tačiau kiti šaltiniai sakė, kad atmosfera nebuvo tokia
draugiška.
Vienas ES diplomatas sakė, kad Bulgarija, Čekija, Vengrija,
Italija ir Nyderlandai ragino ES nepritarti Palestinos
nepriklausomybei, bet C.Ashton palaikė palestiniečių atžvilgiu
draugiškiau nusiteikusias šalis.
„Ji eina savu keliu, truputį laisvąja eiga. Ji stengiasi
iškelti savo pačios nuomonę neatsižvelgdama į šios svarbios
mažumos nuomonę ... Jei norite bendros ES pozicijos, bus sunku tai
padaryti tokiu būdu“, - sakė jis.
Palestiniečiams draugiškoje stovykloje Liuksemburgo užsienio
reikalų ministras Jeanas Asselbornas sulaužė ES
džentelmenišką susitarimą nekalbėti prieš JT Generalinės
Asamblėjos Niujorke pradžią.
ES „negali nieko neduoti“ palestiniečiams ir turėtų „suteikti
jiems orumą“, sakė jis AFP.
Trečiojoje stovykloje šaltiniai užsiminė, jog Lenkija
mielai parems bet kokį sprendimą, svarbu tik, kad jis turėtų
realių šansų sulaukti plačios ES ir JT paramos.
Vokietijos ministras Guido Westerwelle savo
ruožtu prisidėjo prie netikrumo atmosferos. Pasak šaltinių, per
penktadienio derybas jis „beveik tylėjo“, tad kolegos nebuvo tikri
dėl to, į kurią pusę pasuks Berlynas.
„Galbūt taip yra dėl jo sunkios situacijos namuose“, - pridūrė
šaltinis, turėdamas omenyje tai, kad Vokietijoje G.Westerwelle
raginamas atsistatydinti.
Didelė problema buvo ta, jog trūksta informacijos, ko paprašys
palestiniečiai.
Tarp galimų variantų yra Palestinos prašymas tapti visateise JT
nare; tokiu atveju JAV pareikštų veto ir įvyktų JAV ir
propalestinietiškai nusiteikusių ES šalių susidūrimas.
Kitu atveju Palestina galėtų paprašyti JT leidimo tapti
„valstybe ne nare“ - kaip Vatikanas. Tačiau dėl to Izraelis galėtų
atsisakyti ankstesnių taikos susitarimų.
Be to, Palestina galėtų pateikti papildomas išlygas dėl
Izraelio pripažinimo ar saugumo klausimų, kurios būtų nepriimtinos
net jos draugams Europos Sąjungoje.