78 metų dešiniųjų pažiūrų politikas, pagarsėjęs
nepalankumu 2003 metais prasidėjusiai JAV karinei invazijai į
Iraką, yra siejamas su keliais korupcijos skandalais, tačiau jis
niekada nebuvo nuteistas.
J.Chiracas, kuris buvo populiariausias Prancūzijos politikas, kai paliko prezidento postą 2007 metais, kaltinamas mokėjęs iš
valstybės iždo žmonėms, kurie dirbo jo partijai prieš 1995 metais
vykusius jam sėkmingus šalies vadovo rinkimus.
Jeigu J.Chirakas, kuris kaltinamas lėšų grobstymu ir nuvilto
pasitikėjimo, kai dirbo Paryžiaus meru, būtų pripažintas kaltu,
jam gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo ir 150 tūkst. eurų
(beveik 518 tūkst. litų) bauda.
Nuo 1995 metų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste,
J. Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši
byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų
ministras Alainas Juppe, vis dėlto pasivijo buvusį
prezidentą.
J.Chiracui neteko stoti prieš teismą šių metų kovą, kai kito
šioje byloje kaltinamo asmens advokatai sugebėjo susitarti, kad
bylos nagrinėjimas bus atidėtas, argumentuodami, jog kai kurie
kaltinimai yra prieštaraujantys šalies konstitucijai. Tačiau
aukščiausiasis apeliacinis teismas nutarė, kad šios pretenzijos
yra nepagrįstos.
Panašu, kad buvusiam šalies vadovui šįkart vėl nereikės
sėdėti kaltinamųjų suole, kai jo advokatai šeštadienį teismo
pirmininkui pateikė gydytojų pažymą, jog dėl sveikatos būklės
J.Chiracas negalės dalyvauti posėdyje.
Tačiau advokatai taip pat tvirtino, jog jų klientas pageidauja,
kad byla būtų toliau nagrinėjama, siekiant parodyti Prancūzijos
žmonėms, jog politikai nėra aukščiau įstatymų.
Teisėjas Dominique'as Pauthe'as pirmadienį
pateiks atsakymą dėl medicininės pažymos. Be kitų pasirinkimų,
jis gali nuspręsti nutraukti bylą, atidėti jos nagrinėjimą arba
paprašyti išsamesnių gydytojų išvadų.
Paryžiaus merija pernai atšaukė savo civilinį ieškinį prieš
J.Chiracą, mainais į daugiau nei 2,2 mln. eurų sumą, kurią
sumokėjo buvęs prezidentas ir jo dešinioji partija Sąjunga už
liaudies judėjimą (UMP) .
J.Chiracas, kuris taip pat dvi kadencijas užėmė premjero postą
ir 18 metų dirbo sostinės meru, tąsyk asmeniškai sumokėjo per 500
tūkst. eurų (1,76 mln. litų), tačiau nepripažino jokios savo
kaltės.
J.Chiracas pirmasis pokario Prancūzijos valstybės vadovas,
kuriam pateiktas baudžiamasis kaltinimas.
1945 metais už valstybės išdavystę buvo nuteistas
kolaboracionistinės Viši vyriausybės vadovas Henri Phillipe`as
Petainas.