„Asmeniškas dalyvavimas nebūtinas“, - teisėjas Dominique'as
Pauthe'as pareiškė apsvarsčius, ar reikia
atidėti procesą, per kurį J.Chiracas taps pirmuoju nuo Antrojo
pasaulinio karo buvusiu Prancūzijos vadovu, stojusius prieš teismą.
Teisėjas sakė priėmęs šį sprendimą dėl „medicininių
problemų“, įvardytų pažymoje, kurią pateikė J.Chiraco šeima.
Šiame dokumente nurodoma, kad buvęs prezidentas negali dalyvauti
teismo posėdžiuose.
Pasak D.Pauthe'o, pažymoje nurodoma, kad J.Chiracui „smarkiai
sutrikusi atmintis“, taip pat kad jis „daro reikšmingų klaidų
priimdamas sprendimus ir samprotaudamas“.
Teismui priėmus procedūrinius sprendimus, diskusijos dėl šios
bylos detalių prasidės antradienio popietę.
Dešiniųjų pažiūrų politikas, pagarsėjęs nepalankumu 2003
metais prasidėjusiai JAV karinei invazijai į Iraką, yra siejamas su
keliais korupcijos skandalais, tačiau jis niekada nebuvo nuteistas.
J.Chiracas, kuris buvo populiariausias Prancūzijos politikas, kai
paliko prezidento postą 2007 metais, kaltinamas mokėjęs iš
valstybės iždo žmonėms, kurie dirbo jo partijai prieš 1995 metais
vykusius jam sėkmingus šalies vadovo rinkimus.
Jeigu J.Chiracas, kuris kaltinamas lėšų grobstymu ir nuvilto
pasitikėjimo, kai dirbo Paryžiaus meru, būtų pripažintas kaltu,
jam gresia iki dešimties metų laisvės atėmimo ir 150 tūkst. eurų
(beveik 518 tūkst. litų) bauda.
Nuo 1995 metų iki 2007-ųjų, kai dirbo valstybės vadovo poste,
J.Chiracas turėjo teisinę neliečiamybę. Tačiau galiausiai ši
byla, kurioje nuosprendžio jau sulaukė dabartinis užsienio reikalų
ministras Alainas Juppe, vis dėlto pasivijo buvusį
prezidentą.
J.Chiracui neteko stoti prieš teismą šių metų kovą, kai kito
šioje byloje kaltinamo asmens advokatai sugebėjo susitarti, kad
bylos nagrinėjimas bus atidėtas, argumentuodami, jog kai kurie
kaltinimai yra prieštaraujantys šalies konstitucijai. Tačiau
aukščiausiasis apeliacinis teismas nutarė, kad šios pretenzijos
yra nepagrįstos.