Vienoje pagalbos organizacijoje, kurios pavadinimas nėra skelbiamas, dirbę vokiečiai pasivaikščioti prie Salango perėjos išėjo rugpjūčio 19 dieną.
Ryte savo vairuotojui vyrai pasakė einantys į Hindukušo kalnus ir grįšiantys 16 valandą. Tačiau iki 18 valandos vokiečių taip ir nesulaukęs vairuotojas iškvietė pareigūnus.
Ne vieną savaitę trukusias vokiečių paieškas lydėjo daugybė spėlionių, kas jiems galėjo nutikti. Salango kalnų perėja, jungianti sostinę Kabulą su šiaurine šalies dalimi, laikoma gana saugia. Teritorijoje nėra įsitvirtinę Talibano kovotojai.
Būta spėlionių, kad vyrai galėjo nuklysti į mažiau saugų slėnį ir tapti nusikaltimo, pavyzdžiui, pagrobimo, aukomis. Ne paslaptis, kad žmonių grobimas Afganistane laikomas pelninga nusikalstama veikla.
Dešimtis vietos gyventojų ir užsieniečių pastaraisiais metais grobė finansinės naudos siekiantys nusikaltėliai ir su Talibano kovotojais susiję asmenys. Pastaruosius dabar įtaria Afganistano pareigūnai.
Manoma, kad be vietos gido keliavusius užsieniečius kaimyniniame Gorbando slėnyje galėjo pagrobti būtent talibų kovotojai.
Panašią versiją dar rugpjūčio 23 dieną išdėstė ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle.
Politikas teigė, jog yra ženklų, kad šalies piliečiai buvo pagrobti.
Vakar spėliones apie vyrų likimą nutraukė liūdna žinia: jų kūnai rasti maždaug keturi kilometrai nuo pietinės Salango perėjos dalies.
Čia lemtingąją rugpjūčio 19-ąją jie pradėjo savo kelionę. Vokiečių kūnai rasti medžiaginiuose maišuose po didele uolos nuolauža.
Abu vyrai mirė nuo šautinių žaizdų į galvą, tačiau afganų pareigūnai teigia dar nežinantys, kas juos nužudė.
Daugiau informacijos apie vokiečių likimą vakar negalėjo pateikti ir Vokietijos užsienio reikalų ministerija, nors Vokietijos žiniasklaidoje jau pasipylė vertinimų, kad vokiečiai žuvo per savo neapdairumą.
Nuo 2001 metų, kai buvo nuverstas Talibano režimas, smurto banga Afganistane smarkiai išaugo. Kovotojų veikla dabar plinta ir anksčiau ramiomis laikytose šalies šiaurinėse provincijose. (BBC, „Reuters”, AP, LR)
Afganistaną lydi nesėkmės
Rugpjūtis bent jau JAV kariškiams buvo kruviniausias mėnuo per beveik dešimtmetį trunkančią karinę kampaniją. Čia praėjusį mėnesį žuvo 66 JAV kariškiai. Dėl to JAV galėtų kaltinti ir juos paliekančius afganus.
Antai NATO statistika rodo, kad per šešis šių metų mėnesius iš šalies armijos pasitraukė mažiausiai vienas iš septynių afganų karių.
Nuo sausio iki birželio Afganistano armiją paliko daugiau nei 24 tūkst. karių. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį šis skaičius buvo perpus mažesnis.
Afganų pareigūnai baksnoja į ilgalaikę šalies politiką, draudžiančią bausti dezertyrus. Kai kurie pareigūnai norėtų ją keisti. Armiją paliekantys asmenys dažnai skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis.
Bet JAV ir Afganistano pareigūnai nurodo, kad pagrindinė problemos priežastis – prastas vadovavimas. Armijos vadai esą yra pernelyg korumpuoti, kad užtikrintų kariams tinkamą maistą ar atlygį.