Vienas liudininkas tvirtino, kad orlaivis smigo žemyn po dviejų garsių pokštelėjimų. Avarijos vietoje tuoj pat kilo didžiulis gaisras, o vietos gyventojai puolė į pagalbą sprogimo apsvaigintiems vyrams, kurie žvejojo šalia nelaimės vietos: „Mačiau, kaip lėktuvas pakilo, pasviro kairiuoju sparnu žemyn ir smigo iš ne aukščiau kaip 100 metrų. Jis nieko nekliudė, tiesiog dukart pasigirdo smarkūs pokštelėjimai. Man atrodo, užgeso varikliai.“
Būtent po šių pokštelėjimų „Jak-42“ ėmė staigiai kristi, trenkėsi į žemę ir subyrėjo. Liudininkas visa tai matė iš maždaug už 400 metrų esančio jo vasarnamio.
„Įsivaizduojate, ką reiškia pilni degalų lėktuvo bakai? Žinoma, viskas sprogo, degė aplinkiniai statiniai, medžiai, krūmai“, - pasakojo vyras.
Kitas liudininkas kalbėjo: „Aš po trijų minučių buvau įvykio vietoje. Nesupratau, ar upėje guli lėktuvo galinė dalis, ar priekis. Buvo kraupu. Mes gelbėjome žvejus - traukėme iš vandens, sodinome į katerius. Vienas jų baisiai šaukė.“
„Ištraukėme keturių vyrų baltais marškinėliais lavonus - jie buvo iš mūsų komandos, „Lokomotiv“. Viskas atrodė kaip košmariškame sapne“, - sakė dar vienas liudininkas.
Kitas žmogus pasakojo, kad pirmiausia nelaimės vietoje atsidūrė žvejai. Jie puolė traukti iš vandens tarp orlaivio nuolaužų plūduriavusius kūnus, plukdė į krantą. Po keliolikos minučių atvyko gelbėjimo tarnybos.
Liudininkų teigimu, lėktuvas nukrito pačioje Volgos pakrantėje, todėl jo dalys išsimėtė ir upėje, ir ant žemės.
Šaltinis katastrofos priežasčių tyrimo komisijoje rusų žiniasklaidai papasakojo, kad įgula prieš
katastrofą nepranešė Tunošnos oro uosto dispečerių tarnyboms, kad lėktuve pastebėjo kokių nors gedimų. „Paskutiniai lakūnų žodžiai buvo prašymas leisti kilti, dispečeris tokį leidimą davė.
Po to radijo ryšis neatsinaujino“, - pažymėjo agentūros „Interfax“ pašnekovas. Anksčiau šaltinis pranešė, kad tarp pirmiausia tiriamų Jak-42 katastrofos netoli Jaroslavlio versijų yra vieno variklių
gedimas, taip pat neprofesionalūs veiksmai lakūnų, kurie,
nepaisydami atsiradusių problemų, mėgino pakelti lėktuvą į orą,
sakė šaltinis orlaivio katastrofos priežasčių tyrimo komisijoje.
„Iki šiol tebėra neaišku, kodėl lakūnai iki paskutinės
akimirkos mėgino pakelti į orą lėktuvą, jo skubiai nestabdė“, -
pažymėjo agentūros pašnekovas. Jo duomenimis, „Jak-42“ išvažiavo už kilimo ir tūpimo tako ribų
bei važiavo žole maždaug 400 metrų.
„Žolėje liko tik paskutinių ratų pėdsakai. Tai rodo, kad
lakūnai mėgino pakelti lėktuvą į orą“, - pažymėjo šaltinis.
Kaip viena versijų, nagrinėjamas ir vieno „Jak-42“ variklių
gedimas. Šaltinis taip pat pranešė, kad šiuo metu areštuoti degalai,
kurių buvo pripildytas „Jak-42“, jo mėginiai išsiųsti į ekspertizę
Maskvoje.
„Tačiau prastos kokybės degalai tikriausiai negalėjo būti
sudužimo priežastis, nes to paties žibalo buvo pripildytas
keleivinis lėktuvas, išskridęs trečiadienio rytą iš Tunošnos į
Norilską“, - pažymėjo agentūros pašnekovas.
Anksčiau Federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“
pranešė, kad kildamas „Jak-42“ užkliuvo už radijo švyturio antenos,
esančios už Tunošnos oro uosto kilimo ir tūpimo tako. Tačiau
tokie teiginiai ne visiškai sutampa su lėktuvo nukritimo liudininkų
žodžiais.
„Mačiau, kaip lėktuvas pakilo, pakrypo žemyn kairiuoju sparnu
ir nukrito iš daugiau kaip 100 metrų aukščio. Jis už nieko
neužkliuvo, tiesiog buvo du pokštelėjimai“, - sakė vienas vietos
gyventojų, kuris teigia, kad matė tragediją iš 400 metrų atstumo,
būdamas savo vasarnamyje.
Jis teigia, kad atskubėjo į nelaimės vietą „praėjus trims
minutėms nuo nukritimo“, ir jam teko gelbėti nuo sprogimo
nukentėjusius žvejus.
Kelių policininkai, budėję, kai įvyko avarija, kelyje netoli
oro uosto, papasakojo, kad matė „maždaug devynaukščio namo
aukščio liepsną“. Pasak jų, lėktuvas „kaip reikiant nepakilo“ iš
oro uosto ir nukrito iš karto po to, kai atsiplėšė nuo žemės.