Nauja Kvinipiako universiteto viešosios nuomonės tyrimų
instituto apklausa rodo, kad 36 proc. apklaustų Amerikos gyventojų
labai arba šiek tiek nerimauja, kad „per artimiausius kelis mėnesius
Jungtinėse Valstijose gali būti surengtas dar vienas teroro
išpuolis“.
Artėjant dešimtosioms 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių
metinėms, 58 proc. Niujorko gyventojų tiki, jog didelio aukų
skaičiaus pareikalausiančio naujo išpuolio mieste tikimybė yra
labai tikėtina arba iš dalies tikėtina.
„Naujo rugsėjo 11-osios išpuolio baimė labai sumažėjo visoje
šalyje“, - sakė Konektikute esančio privataus universiteto tyrimų
instituto direktorius Maurice’as Carrollas,
prisimindamas 2006 metų Kvinipiako apklausos rezultatus, remiantis
kuriais, dėl galimų naujų išpuolių baiminosi 62 procentai
amerikiečių.
Praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų instituto „Pew
Research Center“ atlikta apklausa parodė, jog vienas iš trijų
amerikiečių mano, kad Amerika tik per atsitiktinumą išvengė 2001
metų išpuolių Niujorke ir Vašingtone pasikartojimo.
Dešimtmetis po rugsėjo 11-osios atakų: Bin Ladeno ar Amerikos pergalė?
Tarptautinio teroristų
tinklo „al Qaeda“ lyderis Osama bin Ladenas jau nukautas, tačiau
praėjus dešimtmečiui po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų
Jungtinės Valstijos tebėra saistomos tiek šio veikėjo palikimo,
tiek savo pačių atsakomųjų veiksmų į šiuos teroro išpuolius.
Tuomečiai siaubingi įvykiai Niujorke ir Vašingtone sukrėtė
JAV visuomenę ir išprovokavo atsakomąjį „karą su teroru“, kuris
išklibino šios šalies teisinės sistemos pamatus, siuntė
amerikiečius karius žūti musulmoniškose šalyse ir galiausiai
susilpnino JAV pasaulinę galią.
Pirmosiomis kančios ir gedulo pažymėtomis dienomis po rugsėjo
11-osios atrodė, kad žodžiai „viskas pasikeitė“ skamba kiekvieno
amerikiečio lūpose. Šalis susivienijo, vėliau pradėjo karą -
pradedant nuo O.bin Ladeno irštvos Afganistane.
Praėjus dešimtmečiui Afganistane tebėra apie 100 tūkst. JAV
karių. Beveik 7 500 JAV ir sąjungininkų karių žuvo šioje šalyje
ir Irake per karus, kurie buvo finansuojami lendant į skolas,
nusmukdžiusias Amerikos ekonomiką.
Taigi kyla klausimas, ar O.bin Ladenas, kuris po ilgo slapstymosi
tapo nebe tokiu reikšmingu veikėju ir galiausiai buvo nukautas JAV
karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų komandosų, laimėjo
savo dvikovą su Jungtinėmis Valstijomis?
Ar įžūli ataka, įtraukusi Ameriką į karus Artimuosiuose
Rytuose ir Centrinėje Azijoje, nutraukė šimtmetį trukusį JAV
dominavimą?
Dar 2001 metų rugsėjo 10-ąją vienintelė likusi supervalstybė
netrikdoma ilsėjosi ant laurų, pertekusi pinigų po ekonomikos
pakilimo, kuris dabar atrodo kaip viliojantis aukso amžius.
Tačiau ši epocha akimirksniu nutrūko, kai oro bendrovės
„American Airlines“ laineris rėžėsi į Pasaulio prekybos centro
šiaurinį bokštą.
Naudodamasis Amerikoje gyvuojančia laisve, O.bin Ladenas
pasiuntė savo mirtininkus, ginkluotus peiliukais popieriui pjaustyti
ir fanatišku tikėjimu, užgrobti keleivinius lėktuvus ir nukreipti
juos tarsi degalų pripildytas bombas į JAV ekonominės ir politinės
galios centrą.
Tai buvo visų laikų įspūdingiausias išpuolis. Pasaulis
negalėjo patikėti savo akimis, stebėdamas, kaip vienais iš
Niujorko simbolių laikyti statiniai griūva, pažerdami
pragaištingą dulkių debesį ir betono bei plieno nuolaužų
krušą, o Pentagonas liepsnoja nuo kito tiesioginio pataikymo.
Didvyriški keleiviai nukreipė į žemę kitą lainerį,
veikiausiai turėjusį smogti Vašingtonui.
Ši nauja nešlovės diena nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių
gyvybių, o Amerikos brangintas saugumo pojūtis akimirksniu tapo
istorija.
„Bin Ladenas pasiekė vieną didelę pergalę, - sako Prinstono
universiteto politikos istorijas Julianas Zelizeris. - Kaip grynai teroristinis aktas, grynai nusikalstamas
aktas (šie išpuoliai) buvo sėkmė. Jie išties atskleidė milijoną
spragų Amerikos nacionaliniame saugume; jie sudavė niokojantį
psichologinį smūgį tautai; jų žmogiškoji kaina buvo
sukrečianti.“
Baimė, atsispindėjusi tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho
veide, kai jis sužinojo apie šiuos išpuolius,
lankydamasis vienoje Floridos mokykloje, įkūnijo jo šalies patirtą
sunkią traumą.
Kai kurie analitikai mano, kad staigus pasaulinio karo su teroru
paskelbimas sukėlė pasekmių, kurios Amerikai padarė daugiau žalos
negu pačios rugsėjo 11-osios atakos.
„Momentas, sukeltas nacionalinio potrauminio sukrėtimo, paskatino
Jungtines Valstijas priimti klaidingą ir perdėtą Busho
administracijos atsaką, - sakė Carnegie fondo už
tarptautinę taiką mokslininkas Davidas Rothkopfas. - Panika, per stiprus atsakas (ir) rizikavimas mūsų
vertybėmis... padarė daugiau žalos Jungtinėms Valstijoms negu Bin
Ladenas.“
„Toks yra terorizmo tikslas: atlikti vieną veiksmą ir tikėtis,
kad jis sukels tokį tavo priešo atsaką, kuris padarys dar daugiau
žalos negu pirminis aktas“, - pridūrė jis.
Savo jausmingame kreipimesi į Kongresą G.W.Bushas pareiškė,
jog nuo šiol joks teroristas nebebus saugus niekur pasaulyje. Šis
pažadas tapo prevencinio karo doktrinos ašimi.
„Kiekviena šalis, kiekvienas regionas dabar turi apsispręsti.
Arba jūs su mumis, arba su teroristais“, - sakė JAV vadovas.
Kokie šių žodžių rezultatai? - Afganistano liūnas, iš kurio
Amerika neišsikapsto jau dešimt metų; invazija į Iraką, pagrįsta
masinio naikinimo ginklų buvimu, nors jų šioje šalyje taip ir
nebuvo rasta, taip pat supriešinusi Vašingtoną su jo
sąjungininkais; kalinių kankinimas Abu Graibo kalėjime, apjuodinęs
JAV įvaizdį užsienyje.
Griežti įtariamų teroristų tardymo metodai, kuriuos kritikai
prilygina kankinimams, smarkiai pakenkė JAV konstitucinei teisės
sistemai.
JAV politinė sistema iki šiol neturi aiškaus atsakymo, kaip
teisti „priešo kombatantus“ ir įtariamuosius, laikomus Gvantanamo
įlankos kalėjime, kurį naujasis prezidentas Barackas Obama bergždžiai mėgino uždaryti.
Karai, kurių finansavimui buvo skirti trilijonai dolerių,
susilpnino Jungtines Valstijas, kai sprogo skolų burbulas ir
prasidėjo didžiausia recesija nuo Didžiosios depresijos laikų.
Tačiau O.bin Ladeno ilgalaikis palikimas iš tikrųjų yra
sudėtingesnis: nors „al Qaeda“ sukėlė didelių kančių, jai
nepavyko „pakeisti visko“.
Vis dėlto JAV politinė sistema negriuvo - bent jau ne dėl O.bin
Ladeno, nors kai kas argumentuoja, kad antiteroristinis Patriotinis
įstatymas pamynė esmines žmogaus teises.
Nors žmonės skundžiasi, kad oro uostų apsaugą dabar tenka
praeiti nusiavus batus, Amerika nuo 2001 metų užsitikrino didesnį
savo saugumą, smaugdama „al Qaeda“ slaptuoju bepiločių lėktuvų
karu ir pertvarkydama savo žvalgybos aparatą.
Pažymėtina, kad Jungtinėse Valstijose nebuvo įvykdyta jokios
kitos įspūdingos teroro atakos, nors kai kurie susiję sąmokslai
nebuvo realizuoti tik dėl sėkmingų atsitiktinumų, o baimė, kad į
teroristų rankas gali patekti masinio naikinimo ginklai, išlieka.
Bin Ladeno svajonės apie tarptautinį džihadą neišsipildė.
Arabų pavasaris taip perša mintį, jog daugelis musulmonų atmeta
„al Qaeda“ ideologiją.
Jungtinės Valstijos tebeturi pajėgumų naudoti jėgą
užsienyje, tačiau, kaip parodė įvykiai Libijoje, noras tai daryti
susilpnėjo.
Tuo tarpu didžiausią pavojų Amerikos dominavimui turbūt kelia
ne O.bin Ladeno idėjos, o ilgalaikės nuosmukio tendencijos,
išryškėjusios dar prieš iškylant „al Qaeda“ vadovui.
„Rugsėjo 11-oji yra svarbus incidentas..., (bet) jis nenulėmė
nei vieno didelio poslinkio geopolitikoje... arba geoekonomikoje, -
pastebėjo D.Rothkopfas. - Jis buvo įdomus ir daug atskleidžiantis,
tačiau nebuvo kažko pabaiga.“
Iš tikrųjų Kinijos, Indijos ir Brazilijos ekonominis,
diplomatinis ir strateginis stiprėjimas gali daug labiau susilpninti
JAV įtaką nei tai pavyko O.bin Ladenui.
Pastarąjį dešimtmetį, pažymėtą recesijų ir didelio
nedarbo, Vakarų šalių dominavimui taip pat kelia grėsmę dideli
jų biudžetų deficitai ir senstančios visuomenės.
„Didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui yra mūsų
skolos“, - pernai pareiškė Jungtinio štabų vadų komiteto
pirmininkas admirolas Mike'as Mullenas.