Vėliau kažkas padegė ir nusiaubė Musulmonų kultūros centrą Balstogėje, o Krynkuose ant šalia sinagogos esančio pašto pastato kažkas pritepliojo „Žydus - į dujų kameras“. Punsko valsčiuje baltais ir raudonais dažais užtepliotos 28 lentelės su užrašais lenkų ir lietuvių kalbomis, o ant lietuviško paminklo kažkas nupiešė Lenkijos vėliavą ir kalaviją laikančios rankos simbolį.
Analogiškas simbolis atsirado ir ant kelių užtepliotų lentelių. Balstogėje buvo padegtos lenkės ir pakistaniečio šeimos buto durys. Vėliau Punsko valsčiaus Bubelės kaime kažkas sudaužė granitinę memorialinę lentą ir apliejo raudonais dažais dar vieną lietuvišką paminklą.
„Būtų sudėtinga neįžvelgti šiose įvykiuose tam tikrų bendrų bruožų, - sako Palenkės vaivados įgaliotinis tautinių mažumų reikalams, sociologas Maciejus Tefelskis, - Sutampa laikas, vieta ir pagrindas - nepalankumas svetimtaučiams.“
Paminklas, ant kurio buvo nupieštas kalaviją laikančios rankos simbolis, yra prie įvažiavimo į Punską, šalia užeigos ir klojimo, kuriame kasmet vyksta klojimo teatrų festivalis. Didžiulis riedulys įamžina pirmojo klojimo teatro vaidinimo lietuvių kalba (kuris, kaip tai buvo įprasta, surengtas būtent klojime) šimtąsias metines. Praėjus metams po paminklo su lietuviškais užrašais atidengimo, Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Punsko užeigoje pasirašė Šengeno sutartį. Ši vieta tapo Punsko vizitine kortele.
Paminklas ir dvikalbės lentelės buvo užtepliotos tą pačią naktį. Dvikalbiai kelio ženklai valsčiuje egzistuoja jau dveji metai. „Matyt, atvažiavo dienos metu, įsidėmėjo, kur yra tos lentelės, ir naktį sugrįžo su purškiamų dažų balionėliais“, - sako viršaitis Vytaytas Liškauskas.
Ir viršaitis, ir Lenkijos lietuvių draugijos vadovas Algirdas Vaicekauskas, abu lietuviai, yra įsitikinę, kad tai ne vietos lenkų darbas. Abu jie sako, kad valsčiuje, kuriame gyvena 25 proc. lenkų, nekyla jokių tautinių konfliktų.
Punske gyvenantys lietuviai siūlo viršaičiui atsisakyti dvikalbių vietovių pavadinimų lentelių tiesiog dėl šventos ramybės. Viršaitis svarsto tokį žingsnį. „Man būtų gaila atsisakyti tų lietuviškų lentelių, - sako Seimo narys, priklausantis valdančiajai Pilietinės platformos partijai, Robertas Tyszkiewiczius. - Nevalia priimti tokius sprendimus įsikarščiavus“.
Dabar - tokia gėda
Bielsko apskrities Orlos kaime, ant kurio sinagogos atsirado antisemitiniai užrašai, 80 proc. gyventojų yra stačiatikiai baltarusiai, likusieji - lenkai. Taip pat ten gyvena keli ukrainiečiai ir armėnai. Žydai ten negyvena nuo 1942 metų, nors prieškariu jie sudarė 75 proc. vietos gyventojų.
Žydų palikimo apsaugos fondui priklausanti apšiurusi sinagoga buvo prikelta antram gyvenimui Mareko Chmielewskio pastangomis. Sinagogoje surengta Orlos kaimo gyventojų (dauguma žydų) šeimų padidintų nuotraukų retrospektyva. M.Chmielevskis organizuoja Orlos kultūros katilo susitikimus, Vakarų Europos žydų jaunimo susitikimus.
„Noriu sudėlioti praeitį į savo vietas, parengti gojų parašytą Orlos miestelio istorinės atminties knygą“, - sako Marekas. Jis jau išleido albumą, kuriame įamžintos miestelyje gyvenusių šeimų istorijos. Į albumą sudėta viskas, ką pavyko atkurti pagal nuotraukas, dokumentus ir iš pokalbių su išgyvenusiais žmonėmis. Po publikacijos su autoriumi susisiekė miestelyje gyvenusių žydų palikuonys ir dvi paskutinės Orlos miestelio žydės - Sara Awni iš Haifos (Izraelis) ir JAV gyvenanti miestelio rabino dukra Sara Halpen, buvusi Aušvico kalinė.
„Pernai buvo atvažiavusi nemaža jaunimo grupė, su kuria kartu pastatėme macevą (stela - antkapio tipas, hebrajų kalba). kurią man prieš tai perdavė Orlos žydų palikuonys. Sakiau jiems, kad jau keliasdešimt metų valsčiuje nebuvo pasitaikę antisemitizmo atvejų. O dabar - tokia gėda“, - piktinasi M.Chmielewskis.
Paskutinis antisemitinis incidentas čia buvo užfiksuotas prieš karą. Tada į Orlą trimis sunkvežimiais atvažiavo karingai nusiteikę endekų partijos jaunuoliai iš vakarinės Palenkės vaivadijos dalies. Jie pradėjo griauti žydų statinius turgaus aikštėje, bet rusų ir lenkų valstiečiai apgynė savo žydus. M.Chmielewskis tiesiog negalėjo patikėti savo akimis, kai 2011 m. rugpjūčio 10-ąją išvydo užrašus „Lenkija lenkams“, „Jude raus“ ir didžiulę svastiką ant priešais įėjimą gulinčio granito luito.
„Po dviejų dienų, pasitarę su restauruotoju, užlipdėme tai gipso ir tinko skiediniu, - sako viršaitis Piotras Selwesiukas. – Tačiau mes tik atitaisėme padarytą žalą, bet neužkirtome jai kelio ateityje.“
50 km nuo Balstogės esančiame pasienio Krynkos miestelyje ant pašto pastato priešais sinagogą atsirado užrašas „Žydus - į dujų kamerą“. Kadangi buvo paprasta jį uždažyti - tai ir buvo padaryta policijai atlikus įvykio vietos apžiūrą. Šalia, ant privačioje teritorijoje esančio pastato liko užrašai „skinheads“ ir „Legion“.
XX a. šeštajame dešimtmetyje sinagoga buvo paversta kino teatru „Krokus“, o šiuo metu čia įsikūręs valsčiaus Kultūros centras. Prieškariniame Krynkų miestelyje 90 proc. gyventojų buvo žydai. 1939 m. miestelis buvo prijungtas prie SSRS, o dauguma žydų iškart buvo deportuoti į Sibirą. Likę žydai po dviejų metų pateko į Krynkuose įkurtą getą, o vėliau - į Treblinkos koncentracijos stovyklą.
Šiandien Krynkuose nėra ne tik nė vieno žydo, bet ir jokių tautinių mažumų apskritai (retas reiškinys Palenkės vaivadijoje). Vienintelis čia gyvenantis baltarusis - išimtis. Užtat čia yra dvi krikščionių konfesijos - katalikų ir stačiatikių. „Kiek prisimenu, nesame turėję jokių konfliktų dėl religijos“ - sako valsčiaus sekretorius Janas Augustyńczykas.
Laužtuvas ir peilis
Palenkės vaivadijoje gyvena apie 500 musulmonų. Dauguma jų - nuo viduramžių čia atkelti Bohonikų ir Krušynianų totoriai. Didelę musulmonų grupę sudaro Balstogėje įsteigtame pabėgėlių centre gyvenantys čečėnai. Antras pabėgėlių centras įsteigtas šalia Lomžos esančiame Čarny Bure. Trečias pabėgėlių centras Lomžos mieste, kuriame gyveno daugiausia čečėnų, buvo iškeltas dėl politikų sumaniai kurstytų gyventojų protestų (pirmasis už centro likvidavimą pasisakė partija “Teisės ir Teisingumas” narys Lechas Kołakowskis. Buvo rengiamos demonstracijos, dalinamos skrajutės, internete buvo talpinami filmai. Sumuštos dvi čečėnės.
„Per dvi pastarąsias dienas įvykdyti du padegimai“ - sako imamas Husamas Freikhas.
Nepažįstami asmenys išlaužė laužtuvu Musulmonų kultūros centro duris ir padegė pirmame aukšte esančias patalpas. Įsilaužėliai turėjo dešimties litrų benzino talpą ir peilį, jie plėšė medines grindis koridoriuje, norėdami sumesti jas kaip prakurus į jau rusenusią ugnį ir sukelti dar didesnį gaisrą, bet juos išgąsdino kaimyninio namo savininkė. Imamas neslepia, kad baiminasi dėl savo, šeimos ir tikinčiųjų saugumo.
Agnieszka ir jos vyras pakistanietis Jamalas, kurių butas Balstogėje buvo padegtas, yra apimti siaubo. Jie bijo dėl savo ir dvimečio sūnaus, su kuriuo tėtis neišeina net prie smėlio dėžės, saugumo. „Policininkai mums pasakė, kad jei ne neįprastai aukštas slenkstis, būtume sudegę gyvi ar užtroškę dūmuose“ - sako Agnieszka.
Slenksčio neįveikė degus skystis, kuriuo buvo aplaistytos durys ir kilimėlis prie jų. Prieš dvejus metus Jamalą autobuse sumušė trys jauni chuliganai, puolę jį prieš pat sustojant autobusui stotelėje. Vairuotojui atidarius duris, jie greitai iššoko. Pakistanietis trumpam neteko sąmonės, bet nė vienam keleiviui tai neparūpo.
Jamalui stovint balkone, skustagalviai jaunuoliai svaidė į jį akmenis. Nuo tol, prieš išeidamas užsirūkyti, Jamalas kambaryje gesina šviesą, ir rūko pritūpęs, pasislėpęs už baliustrados. Jamalas nėra labai tikintis ir jau kelerius metus nėra buvęs mečetėje, bet yra beveik tikras, kad islamo centrą ir jo butą padegė tie patys asmenys. Ankstesnius puolimus galėjo įvykdyti miestelio chuliganai. Daugiabučiai, kuriuose gyvena Agnieszka ir Jamalas, yra žinomi dėl ypač agresyvios „blockers“ grupuotės.
Vakarų gūsiai
Iki šiol neregėtu mastu ksenofobinių užpuolimų eskalavimo priežastis ekspertai įžvelgia pablogėjusiuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose ir Vakarų Europoje pasikeitusiomis nuotaikomis tautinių mažumų atžvilgiu.
Per televiziją tokios nuotaikos skverbiasi ir į Lenkiją. Londone kilus neramumams, buvo daug kalbama apie vadinamąjį daugiakultūriškumą Europos valstybėse. Ir nesvarbu, kad Lenkijoje nėra rimtos imigrantų problemos - svetimšalių rasti galima bet kada.
Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Robertas Tyszkiewiczius incidentų irtinę sieja su rinkimų kampanija: „Kažkam labai reikia prikelti praeities šmėklas.“
Seinų pasienio centro direktorius Krzystofas Czyżewskis mano, kad „neapgalvoti kai kurių politikų pasisakymai dar labiau įkaitina atmosferą: “Kritikuodami Lietuvos populistinių politikų sprendimus (kurių neketinu ginti), jie nepateikia platesnio konteksto ir neleidžia pasisakyti lietuviams“.
K.Czyzewksis aiškina, kad situacija Lietuvoje, kurioje mažumos sudaro 20 proc. gyventojų, yra visiškai kitokia nei Lenkijoje, kurioje mažumų iš viso tėra apie 2 proc. visų gyventojų. Lietuvoje vis dar gaji nutautėjimo baimė ir nuogąstavimai dėl didesnio kaimyno istorinių sentimentų.
A.Vaicekauskas sako: „Mokau lietuviškoje mokykloje, bet esu susipažinęs ir su lenkiškų mokyklų ugdymo programomis, kuriose numatytos 3-4 temos, skirtos mažumoms. To per maža, ypač tokiuose regionuose kaip mūsų“. Jis priekaištauja centrinei valdžiai, kad ji leidžia naikinti mažumoms skirtas televizijos laidas, o savivaldybėms - kad nevykdo įstatymo dėl mažumų keliamų uždavinių.
Punskas yra išimtis, bet ten lietuviai turi daugumą taryboje ir valsčiaus valdžioje. Gal būtent todėl tokią nuostabą sukėlė ministro Jerzy’io Millerio pareiškimas, kuriame įvykius Punske jis pavadino chuliganiškomis išdaigomis, „nebūtinai turinčiomis tautinę potekstę“. Juo labiau, kad Lietuvos premjeras, duodamas interviu valstybiniam Lietuvos radijui, reagavo griežtai: „Tai, ką matėme Punsko televizijos pranešimuose, buvo ne kas kita, kaip tautinės neapykantos kurstymas.“
Palenkės vaivadijos vaivada Maciejus Żywno sudarė specialiąją tyrimo komisiją, į kurią įtraukti vaivadijos policijos, saugumo agentūros ir Pasienio tarnybos vadovai. Buvo padidintas Punsko policijos nuovados darbuotojų skaičius - įdarbinti šeši pareigūnai prevencijai vykdyti. Į Palenkės vaivadiją ketina vykti Pilietinių teisių gynėja, profesorė Irena Lipowicz.
Tautininkų kerštas?
Belieka klausimas: kas tai padarė? Piešinys (vaizduojantis ranką su kalaviju) ant apgadinto paminklinio akmens ir ant Punsko kelių ženklų - tai 1935 m. įkurtos radikalios tautinės stovyklos „Falanga“ simbolis. Šiais laikais susikūrusi organizacija perėmė šį simbolį. Jos atstovai pareiškia, kad nežino, kas dalyvavo „Punsko reide“. Be to, rankos su kalaviju simbolis taip pat yra nacionalistinės Lenkijos tautinio atgimimo [Narodowe Odrodzenie Polski] partijos logotipo dalis.
2011 m. rugpjūčio 1-ąją Varšuvos sukilimo metinių proga Lenkijos tautinio atgimimo poskyris Palenkės vaivadijoje surengė demonstraciją Suvalkuose. Apie ketinimą ją rengti buvo pranešta iš anksto, bet policija turėjo abejonių dėl rankos, laikančios kalaviją, simbolio ant LTA partijos vėliavos teisėtumo.
Jaunieji tautininkai nenorėjo atiduoti vėliavos, taigi eitynės buvo sustabdytos. LTA reikalauja, kad Policijos vyriausiasis komendantas nubaustų pareigūnus, kurie, anot tautininkų, elgėsi brutaliai ir pavadino juos fašistais. Ar rugpjūčio mėnesį įvykę rasistinio pobūdžio incidentai galėjo būti vykdomi kerštaujant už tokią policijos reakciją? To negalima paneigti, ypač turint omenyje, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi surengus gegužės mėnesį Lenkijos tautinio atgimimo partijai demonstraciją Baltstogėje.
Balstogėje veikia su LTA Palenkės skyriumi susijusi skustagalvių grupė „IV Edycja“. 2007 m. jos nariai įvykdė virtinę antisemitinių aktų. Šių metų pavasarį baudžiamoji byla dėl minėtų aktų iš Aukščiausiojo Teismo buvo grąžinta į Balstogę. Apygardos teismas turi nuspręsti, ar nuteistieji už fašizmo propagavimą ir tautinės nesantaikos skleidimą iš tikrųjų veikė kaip organizuota nusikalstama grupuotė. Prieš tai antrosios instancijos teisimas nustatė, kad skirta kalėjimo bausmė yra per griežta ir priimta patiriant „žiniasklaidos spaudimą“.
K.Czyzewskis teigia, kad įsitikinimas, jog tokie veiksmai nedaro didėlės žalos visuomenei ar kad ai tiesiog pavienės chuliganiškos išdaigos, yra klaidingas: “Lenkijos prokuratūros ir teismai turi labai ydingą praktiką į tokius veikėjus žiūrėti pro pirštus.“