1881 metais pastatytas namas anuomet pietinėje Manhatano dalyje, kur iki tol stiebėsi tik triaukščiai ir keturaukščiai, buvo laikomas architektūros stebuklu.
Laikui bėgant šis kadaise pirmo Niujorko dangoraižio vardą pelnęs namas atsidūrė kitų aukščiu jį pranokusių statinių, pirmiausia – Pasaulio prekybos centro bokštų, šešėlyje.
2008-aisiais „Temple Court Building” – tokį vardą šiam namui davė jo savininkas airių emigrantas Eugene’as Kelly – nusipirko bendrovė „Bonjour Capital” ir nusprendė paversti jį prabangiu viešbučiu.
Nors namo sienos buvo išardytos, o šiukšlės išneštos, į rūsį buvo galima patekti.
Čia ir šią rugsėjo 11-ąją susitiks Stephenas Garrinas, Eileen McGuire, Davidas Liebmanas ir Sammy Fontanecas.
Prabunda išpiltas prakaito
Policininkas S.Fontanecas, kaip ir iki teroristų išpuolių, tebedirba Harlemo 28-ajame kovos su narkotikais skyriuje.
S.Fontanecas dar ir dabar naktį prabunda išpiltas šalto prakaito, bet jis nežino – ar tai rugsėjo 11-osios pasekmės, ar susiję su darbu.
Jis vis dar nejaukiai jaučiasi automobiliu važiuodamas tuneliu, negali iš atminties ištrinti vaizdų, kai žmonės šokinėjo iš ugnies laižomų ir griūvančių Pasaulio prekybos centro bokštų.
S.Fontanecas nuolat tikrinasi sveikatą. Kraujospūdis kiek per aukštas, bet dėl to kaltas nuolatinis jo darbo palydovas – stresas. Bent taip teigia jo gydytojas.
Per metus policininkas uždirba 130 tūkst. dolerių – skaičiuojant ir užmokestį už viršvalandžius, o jų susidaro nemažai.
Bet šiaurinėje Niujorko dalyje esantis S.Fontaneco namas po ekonominės krizės vertas tik pusės to, kas už jį buvo sumokėta.
Policininkas nepatenkintas ir augančiomis benzino kainomis. „Turtingieji tampa turtingesni, vargšai – dar didesniais vargšais”, – mano S.Fontanecas.
Po dvejų metų jam bus 42-eji ir jį išleis į pensiją. Tuomet jis norėtų persikelti į Šiaurės Karoliną, nes ten maži mokesčiai.
Ką ten veiks? Gal taps mokyklos autobuso vairuotoju. „Juk niekas negali amžinai vaidinti didvyrio”, – sako policininkas.
Nesilanko tragedijos vietoje
E.McGuire iki 2001 metų rugsėjo 11-osios buvo draudimo bendrovės „Marsh and McLennan” technologijos klausimų viceprezidentė. Ji dirbo 96-ajame šiaurinio Pasaulio pasaulio centro bokšto aukšte, jos vyras – toje pačioje bendrovėje, bet trimis aukštais aukščiau.
„Žmonės pamiršta, ir tai gerai. Negalima amžinai gyventi praeitimi, stovėti ant bedugnės krašto”, – sako E.McGuire, kuriai prireikė daug laiko, kad šiuos žodžius galėtų išsakyti ramiai, be mažiausio jaudulio.
Eileen ir Johnas McGuire’ai pritarė Amerikos karo veiksmams Afganistane ir Irake – juos laikė derama reakcija į teroristų išpuolius Niujorke.
Tačiau dideliuose renginiuose rugsėjo 11-ajai atminti sutuoktiniai nedalyvauja. Nesilanko toje vietoje, kur kadaise stovėjo Pasaulio prekybos centras, nes ten per daug žmonių, viskas paversta komercija, o tai neturi nieko bendra su tuo, ką jie išgyveno.
Susvyravo politinės pažiūros
Laisvai samdomo kompiuterinės įrangos inžinieriaus 63-ejų D.Liebmano paslaugų „Deutsche Bank”, kuriame jis dirbo iki teroristų išpuolių, nebereikia.
Jis negalėjo reikalauti ir kompensacijos, nes jo verslas buvo įregistruotas Long Ailende, o ne Manhatane.
Svajonės išeiti į pensiją 62-ejų D.Liebmanui teko atsisakyti.
Kaip pats sako, jam teks mažiausiai dar dešimt metų dirbti.
Jis mano, kad rugsėjo 11-oji su savo begaliniais milijardus dolerių kainavusiais karais ilgą laiką nukreipdavo dėmesį nuo tikrųjų šalies problemų.
D.Liebmanas nekentė JAV prezidento George’o W.Busho ir savo viltis siejo su jo įpėdiniu Baracku Obama.
Dabar jis vis dar stipriai nekenčia G.W.Busho, o B.Obama taip pat nebepatinka.
Jis mano, kad rugsėjo 11-oji jo taip stipriai mylimą šalį įstūmė į izoliaciją.
Ir D.Liebmanas, ilgus metus buvęs aistringas demokratas, pirmą kartą susimąstė, kokią partiją palaikys per kitus rinkimus. Dėl to jis nenorėtų daugiau kalbėti apie tą baisią dieną.
Nesupranta JAV karų prasmės
O štai advokatas Stephenas Garrinas – G.W.Busho gerbėjas.
„Jis nebuvo nuostabus žmogus, bet buvo geras prezidentas”, – sako teisininkas.
„Vadovaujant G.W.Bushui Amerikos bent jau visi bijojo, o esant B.Obamai Jungtinės Amerikos Valstijos nebevertinamos rimtai. B.Obama daro mus pasaulio akyse juokingus ir skaldo mūsų tautą.
Šiuo metu padėtis tokia kaip Veimaro respublikoje – politinio gamtovaizdžio viduryje žioji skylė, kuri dažniausiai užpildoma tuo, kas blogiausia”, – sako S.Garrinas, kurio tėvai ir seneliai bėgdami nuo nacių Vokietijoje atsidūrė Niujorke.
Šiuo metu ištikimas respublikonams S.Garrinas apimtas abejonių, kaip ir ilgai savo viltis su demokratais siejęs D.Liebmanas. Jų įsitikinimai pakirsti.
Advokatas nesupranta ir prasmės karų, į kuriuos įsitraukusi Amerika, nes jis nežino, kaip reikėtų juos laimėti.