Buitinis konfliktas, eismo incidentas, suteršta garbė, gydytojo klaida, komerciniai nesutarimai, vagystė. Visa tai gali tapti akstinu imtis savavališko susidorojimo – tai Rusijoje jau tampa norma.
Rusijos regionų kriminalinių nusikaltimų suvestinėse vis dažniau mirga savavališko susidorojimo istorijos.
Tik viena jų: Orechovo-Zujevo mieste 54 metų Validas Alijevas šalia teismo pastato iš medžioklinio šautuvo nušovė 29-erių Samvelą Agomedovą. Kodėl? Šis buvo kaltinamas V.Alijevo sūnaus nužudymu.
Teismo byla tęsėsi antrus metus, ir tądien S.Agomedovas buvo paleistas iš areštinės, jam raštiškai pasižadėjus neišvykti.
Į išėjusį iš teismo salės S.Agomedovą tris kartus iššovė V.Alijevas ir iškart pasidavė teisėsaugos organams.
Per apklausą V.Alijevas pareiškė, kad savo sūnaus žudiką nušovė baimindamasis išteisinamojo nuosprendžio. Mat jau anksčiau teismas S.Agomedovą buvo paleidęs į laisvę.
Atkeršijo už mažas išmokas
Kiek anksčiau Žemutinio Tagilo mieste antrą neįgalumo grupę turintis 49-erių Sergejus Rudakovas nušovė vietos socialinio draudimo fondo direktorę Jeleną Skulkiną ir fondo teisininką Jurijų Stoletovą. Po to nusižudė.
S.Rudakovas tapo neįgalus dėl darbo metu patirtos traumos ir nesutiko su gaunamų išmokų dydžiu. Kreipėsi į teismą, bet bylą pralaimėjo. Tuomet atėjo į socialinio draudimo fondą su medžiokliniu šautuvu.
S.Rudakovas priešmirtiniame raštelyje parašė: „Pasistengsiu kuo daugiau sunaikinti šių bjaurybių...”
Pomirtinis bylos tyrimas atskleidė, kad valstybė per fondą neįgaliajam liko skolinga apie 4 milijonus rublių (332 tūkst. litų).
Chuliganą sutramdė šūviais
Dar viena istorija – iš Krasnojarsko krašto.
Čia vyras nušovė kaimyną, kuris nuolat krėtė šunybes jam ir aplinkiniams gyventojams: į butų durų užraktus kišo degtukus ir juos apliedavo klijais, pamazgas pylė prie ūkinių pastatų durų, gamtinius reikalus atlikdavo prie kaimynų butų.
Milicija nesiėmė jokių priemonių. Nebetekęs vilties sutramdyti nevaldomą chuliganą, vienas namo gyventojų pasiėmė medžioklinį šautuvą ir į jį paleido du šūvius. Paskui pranešė milicijos skyriui, kad nušovė žmogų.
Valstybė niekuo nepadeda
Ekspertai tokioms savavališko susidorojimo istorijoms turi paaiškinimą.
Psichologijos specialistas, kriminalistas, ekstremalių situacijų teisinės ir psichologinės pagalbos centro vadovas Michailas Vinogradovas tvirtina, kad visa tai vyksta ne tik dėl nukentėjusiųjų pykčio ir įniršio protrūkių.
Rusai tiesiog liovėsi tikėti valstybine sistema.
Neseniai centro „Levada” atlikta sociologinė apklausa atskleidė, kad rusų pasitikėjimas šalies teisėsaugos organais siekia vos 17 procentų.
„Savavališko susidorojimo ištakos akivaizdžios. Tai – nepatenkinama veikla valstybinių institucijų, kurios turi ginti paprastų žmonių, mūsų piliečių, interesus, bet to nedaro arba tai daro blogai.
Tad piliečiai ir imasi iniciatyvos, vykdydami tai, kas iš jų buvo atimta”, – tvirtino teisės mokslų daktaras Danila Koreckis.
Savavališko susidorojimo atvejų statistika Rusijoje nežinoma, nes Baudžiamajame kodekse net tokio straipsnio nėra. Vis dėlto šią problemą nagrinėjęs rašytojas Michailas Veleris tvirtina: Rusijoje apie 15 proc. kalinių nuteisti būtent už savavališkus susidorojimus.
Didelė dalis jų į kalėjimą pateko dėl to, kad pamėgino apginti save arba šeimas, kai atsidūrė beviltiškoje padėtyje.
Apklausa: 34 proc. rusų iššaudytų kyšininkus
* Rusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto parengtame pranešime „20 metų reformos rusų akimis” teigiama: „Mūsų šalies gyventojai jaučia didžiausią diskomfortą ir nepasitenkinimą, kad Rusijoje viešpatauja korupcija ir demokratija saviems.”
* Pasirodo, 34 proc. Rusijos gyventojų nori iššaudyti visus kyšininkus ir spekuliantus.
* Dar 38 proc. respondentų prisipažįsta, kad kartais jaučia troškimą susidoroti su valdininkais ir korumpuotais jėgos struktūrų atstovais.
* Karščiausią norą sunaikinti šiuos nusikaltėlius pareiškė Rusijos sostinės gyventojai: daugiau nei 60 proc. maskviečių yra už fizinį susidorojimą su kyšininkais.