Lietuvos televizijos pasaulio naujienų redaktorius V.Pugačiauskas gerai prisimena, kaip 2001 m. rugsėjo 11-ąją, dar iki išpuolių JAV, rengė reportažą apie Afganistano pabėgėlius, kurių nenori įsileisti Australija.
„Tuo laiku Afganistanas visiems atrodė labai toli. Tačiau tądien nebuvo jokių svarbių žinių – nei Lietuvoje, nei pasaulyje, ir visas Lietuvos televizijos naujienų tarnybos kolektyvas svarstė, kuo reikės pradėti „Panoramą“, - prisiminė žurnalistas.
„Atsimenu, kad vieną akimirką pakėliau akis į savo kompiuterio ekraną, o ten - rūkstantis dangoraižis. Būtent dėl to aš manau, kad apie teroristinius išpuolius Amerikoje sužinojau pats pirmas Lietuvoje, nes mūsų šalies žmonėms prieinami televizijos kanalai - nei BBC, nei CNN – to dar nerodė. O aš savo ekrane mačiau Lietuvos televizijos tarnybinio kanalo - Europos transliuotojų sąjungos tiesiogiai perduodamus vaizdus“, - aiškino V.Pugačiauskas.
Kai savo kompiuterio ekrane V.Pugačiauskas išvydo, kad į kitą Pasaulio prekybos centro dangoraižį įsirėžė dar vienas lėktuvas, atėjo suvokimas, kad tai – ne atsitiktinumas ir kad vyksta išties kažkas baisaus.
Didžiausias iššūkis – nekelti panikos
Pasaulio žiniasklaida 2001 m. rugsėjo 11-ąją taip pat prisimena kaip bene daugiausiai iššūkių kėlusią dieną. Galėjai pamanyti, kad visos televizijos rodo tą patį įtempto veiksmo filmą su sproginėjančiais ir griūvančiais dangoraižius.
Tiesioginę transliaciją apie įvykius Amerikoje pradėjo ir mūsų šalies televizijos. Kaip dabar prisimena V.Pugačiauskas, Lietuvos televizijai tuo metu tai iš tiesų buvęs didelis įvykis – dienos metu transliacijos nevykdavo, visi Lietuvoje esantys siųstuvai buvo išjungti.
„Tačiau per pusvalandį buvo viskas parengta. Kai ėjau į studiją, turėjau vos kelis lapelius su naujienų agentūrų pranešimais. Ir kaip visame pasaulyje, daug kas eteryje tądien buvo improvizacija.
Didžiausias iššūkis buvo nekelti panikos, nes panikavimas tik dar labiau pablogintų padėtį. Tad stengiausi, kiek įmanoma, likti prie faktų, ir nedaryti išvadų“, - aiškino V.Pugačiauskas, Rugsėjo 11-osios išpuolius dabar jau vadinantis reikšmingiausiu dešimtmečio įvykiu.
Žurnalistas vėliau pradėjo domėtis, kaip tądien dirbo kitų šalių laidų vedėjai. Pavyzdžiui, Čilėje tiesioginės transliacijos metu apie įvykius Niujorke ir Vašingtone imta kalbėti kaip apie trečiąjį pasaulinį karą.
„Dar įdomiau buvo Grenlandijoje, kurioje gyvena vos 57 tūkst. žmonių. Laidos vedėjai ėmus kalbėti apie įvykius kaip apie trečiąjį pasaulinį karą, saloje kilo panika, nes žmonės, matyt, ėmė manyti, kad salą valdanti Danija nepasirūpins jais“, - juokėsi V.Pugačiauskas.
Istoriniai kadrai – CNN eteryje
Lietuva tomis dienomis taip pat buvo išskirtinė – Lietuvos vadovas Valdas Adamkus Rugsėjo 11-ąją Vašingtone buvo vienintelis prezidentas. Tuo metu, kai į Niujorko dangoraižius rėžėsi teroristų užgrobti lėktuvai, JAV prezidentas George'as W.Bushas lankėsi vienoje pradinėje mokykloje Floridos valstijoje.
Ši įdomi aplinkybė buvo viena priežasčių, dėl ko V.Pugačiauskas buvo paprašytas parengti reportažą apie tai, kaip Lietuvoje reaguojama į beveik 3 tūkst. žmonių gyvybę nusinešusius išpuolius.
Lietuvos prezidento delegacija jau buvo parskridusi į Lietuvą – JAV tam skyrė karinį lėktuvą, kuris iš Andruso oro pajėgų bazės nuskraidino lietuvius į Islandiją, o į ten jau buvo pasiųstas Lietuvos avialinijų lėktuvas.
„Unikalumas tas, kad kelias iš Andruso oro pajėgų bazės į Islandiją veda tiesiai virš Manhatano, ir Lietuvos prezidento operatorius iš lėktuvo nufilmavo išties unikalių vaizdų – rūkstantį Manhataną iš viršaus. Tokių vaizdų neturėjo niekas, nes oro erdvė virš Niujorko buvo uždaryta. Juos panaudojau ir CNN ruoštame reportaže“, - prisiminė žurnalistas.
- Ar dabar tokio masto tragedija būtų nušviečiama kitaip, turint galvoje socialinę žiniasklaidą ir kitas interneto galimybes?
- Tiesa, tuo metu dar nebuvo filmuojančių mobiliųjų telefonų. Tad, ko gera, dabar būtų kur kas greičiau pranešta apie tokio masto išpuolius, būtų įvairesnių liudijimų.
Kita vertus, į viešumą išlenda vis naujų, iki šiol nematytų to meto liudijimų. Antai viena pora tik dabar paviešino Pensilvanijoje, kur nukrito dar vienas teroristų užgrobtas lėktuvas, filmuotus vaizdus.
Bet kokiu atveju Rugsėjo 11-oji pakeitė ir žiniasklaidos darbą. Po poros metų nuo išpuolių teko lankytis amerikiečių televizijoje ABC – ten sužinojau, kad jie yra pastatę kamerą šv.Petro aikštėje Vatikane. Kodėl? Kad kai mirs popiežius, vaizdų turėtų tą pačią sekundę.
- Ar neatrodo, kad per 10 metų pasikeitė pats žiniasklaidos diskursas Rugsėjo 11-osios atžvilgiu – pirmuosius kelerius metus pagrindinėms pasaulio žiniasklaidos priemonėms atrodė netinkama kalbėti apie šį įvykį lydinčias sąmokslo teorijas. Dabar straipsnių ir reportažų apie tą sąmokslo aiškintojų judėjimą matome kur kas daugiau.
- Nemanau, kad tie žmonės įgyja vis didesnį balsą. Nors, žinoma, dabar, kai nėra tokio didelio skausmo, galima pradėti kalbėti kitaip.
Žiniasklaida yra žiniasklaida – jai pirmiausia rūpi žmonių istorijos. O sąmokslo teorijos paliekamos vadinamosioms paraščių žiniasklaidos priemonėms.
Sąmokslo teorijos visą laiką tokiais atvejais atgyja nebrandžiose visuomenėse. Tarkim, kodėl Amerika iš karto patikėjo, kad Osama bin Ladenas buvo nušautas, o Pakistanas, Lietuva ir kitos tokios šalys nepatikėjo? Dėl to, kad amerikiečiai žino: jeigu prezidentas meluoja, tai išsiaiškina žiniasklaida, jeigu ir žiniasklaida meluoja, tai tinklaraštininkai išsiaiškina. Žodžiu, sistema veikia, sistema apsivalo.
Kitose visuomenėse, kur prezidentai gali meluoti, žiniasklaida užsiima neaišku kuo, žmonės ir netiki, kad sistema gali pateikti tiesą.
- Kaip per tuos dešimt metų pasikeitė Amerika?
- Tai, kas dabar apibūdina XXI amžių, tada ir prasidėjo. Terorizmas – savaime suprantama. Bet kas taip pat akivaizdu – susisaistymas. Apie globalizaciją visi jau 50 metų iki Rugsėjo 11-osios šnekėjo. Bet kai visas pasaulis tądien pamatė vienodą vaizdą, tai ir buvo tikroji globalizacija.
Akivaizdu ir tai, kad Amerika tapo pažeidžiama. Žinoma, kad po Rugsėjo 11-osios amerikiečiai tapo ypač patriotiški, nors buvo tokie ir iki tol.
Amerika taip pat tapo dar labiau orientuota į tikslą, pavyzdžiui, situacijoje „saugumas prieš laisvę“. Jiems tikslas yra saugumas. Nors orientaciją į tikslą amerikiečiai turėjo ir anksčiau, tik po Rugsėjo 11-osios visiems pasirodė, kokie jie iš tikrųjų yra.
Be to, kaip pasaulis nesuprato Amerikos, taip ir nesupranta. Prancūzijos dienraštis „Le Monde“ rašė po Rugsėjo 11-osios, kad „mes visi amerikiečiai“, tačiau labai greitai Europa vėl pradėjo gūžčioti pečiais – kad amerikiečiai puola Iraką, kodėl G.W.Bushą perrenka. Tiesa, pasaulis Amerikos nesuprato ir iki tol. Tiesiog Rugsėjo 11-oji viską labiau išryškino.