„Mūsų požiūris paprastas ir principingas - kai įvyksta
nusikaltimas, jį turi nagrinėti teismas“, - pareiškė Didžiosios Britanijos
ministras pirmininkas Davidas Cameronas,
kalbėdamas Maskvoje.
„Nukentėjusieji turi teisę į teisingumą, ir mes tikimės, kad
taip ir bus“, - pridūrė jis.
D.Cameronas pažymėjo, jog Didžioji Britanija pasirengusi pokalbiui su
Rusija dėl šios bylos: „Mes esame pasirengę tęsti dialogą su
Rusijos atstovais. Mes neapsimetinėsime, kad neturime nesutarimų
dėl to“.
Buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotojas
Aleksandras Litvinenka mirė ligoninėje Londone 2006 metų lapkričio
24-osios naktį po apnuodijimo radioaktyviu poloniu-210.
Britanijos prokuratūra kaltina A.Litvinenkos nužudymu buvusį
Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotoją, o dabar Rusijos Valstybės
Dūmos deputatą Andrejų Logovojų, taip pat verslininkus Dmitrijų
Kovtuną ir Viačeslavą Sokolenką, kurie buvo Londone 2006 metų
spalį ir lapkritį ir buvo susitikę su A.Litvinenka prieš tris
savaites iki jo mirties.
Britanijos valdžia pareikalavo, kad Rusija perduotų A.Lugovojų,
bet gavo neigiamą atsakymą remiantis tuo, jog Rusija konstitucija
atmeta galimybę perduoti Rusijos pilietį užsienio valstybei. Pats
A.Lugovojus primygtinai teigia esąs nekaltas.
A.Lugovojus teigia, kad iš
Didžiosios Britanijos policijos reikalaus A.Litvinenkos skrodimo
išvadų, skelbia "RIA Novosti".
"Aš ir mano advokatai rengiame planą, kaip gauti pomirtinio tyrimo
dokumentus, kurių išvadomis remiantis esu kaltinamas", - sakė A.
Lugovojus "RIA Novosti" reporteriams.
Savo ruožtu Rusijos generalinė prokuratūra 2006 metų gruodį
iškėlė savo baudžiamąją bylą dėl A.Litvinenkos nužudymo, taip
pat dėl pasikėsinimo nužudyti D.Kovtuną.
D.Cameronas, kuris sekmadienį atvyko į Maskvą, yra pirmasis
Didžiosios Britanijos vyriausybės nesilankantis Rusijoje su vizitu nuo 2006
metų.
Per vizitą D.Cameronas susitiks ne tik su prezidentu Dmitrijumi
Medvedevu, bet ir su premjeru Vladimiru Putinu.
Kaip buvo sužinota nedaug laiko iki D.Camerono vizito, Britanijos
oficialūs asmenys vengė tiesioginių ryšių su V.Putinu per visus
pastaruosius ketverius metus nuo to laiko, kai Maskva atsisakė
perduoti A.Lugovojų.
Britų pasiryžimą pradėti dialogą su V.Putinu po tokio ilgo
nebendravimo daugelis apžvalgininkų sieja ne tik su jo įtaka
dabartiniame premjero poste, bet ir su neaiškumu dėl jo planų 2012
metų prezidento rinkimuose.
A.Litvinenkos byla - ne vienintelė Britanijos ir Rusijos
santykių problema.
Sekmadienį iš karto keturi buvę Britanijos užsienio reikalų
ministrai paragino Davidą Cameroną iškelti derybose su Rusijos
atstovais korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma -
dėl Sergejaus Magnitskio mirties kalėjime, problemas.
Laiške laikraščiui „The Sunday Times“ konservatorius seras
Malcolmas Rifkindas ir leiboristai Davidas
Milibandas, Margaret Beckett ir
Jackas Straw paragino D.Cameroną kalbėti derybose su
Rusijos valdžia ne tik apie S.Magnitskio bylą, bet ir apie
„politiškai motyvuotą“ Michailo Chodorkovskio ir Platono Lebedevo
sulaikymą.
Į Britanijos parlamentą pateiktas įstatymo projektas,
numatantis uždrausti įvažiuoti į Jungtinę Karalystę maždaug
60-čiai Rusijos pareigūnų, kurie įtariami, prisidėjęs prie
S.Magnitskio žūties, ir įšaldyti jų aktyvus Britanijoje.
Tokie pat siūlymai kitose Vakarų šalyse - visų pirma
Nyderlanduose ir Jungtinėse Valstijose - sukėlė Maskvos protestus
ir grasinimus imtis atsakomųjų priemonių prieš Vakarų oficialius
asmenis.
D.Cameroną lydi daug Britanijos verslininkų. Ekonominiai abiejų
šalių ryšiai tebėra tvirti: Britanijos eksportas į Rusija toliau
didėja, o Londono birža, kaip pažymėjo Britanijos premjeras, tapo
patrauki Rusijos bendrovių akcijoms.
Beje, ir ekonomikos srityje neapsieinama be problemų. į
Britanijos delegaciją įėjo naftos korporacijos BP generalinis
direktorius Bobas Dudley, kurio ginčai su partneriais
iš Rusijos bendroje naftos bendrovėje TNK-BP tęsiasi kelerius
metus.
2008 metais, būdamas TNK-BP vadovu, jis buvo priverstas palikti
Rusiją dėl ginčo su grupe AAR, kuri galiausiai pasiekė, kad jis
būtų pašalintas iš šio posto. 2011 metais tie patys verslininkai
sugebėjo sutrukdyti galėjusį būti naudingą BP sandorį su
valstybine „Rosneft“, rengiantis naudoti naftos atsargas Rusijoje
priklausančioje Arkties dalyje.
