„Niekur savirašių prietaisų parametruose nėra informacijos,
kad tokia situacija buvo. Ir versija, kad dėl neišjungto stovėjimo
stabdžio įvyko katastrofa, niekuo nepatvirtinta“, - pažymėjo
šaltinis.
Jis paaiškino, kad jeigu lakūnai nebūtų išjungę lėktuvo
stovėjimo stabdžio, „tikriausiai dar iki įsibėgėjimo pradžios
būtų sulūžęs važiuoklės stovas, ir orlaivis nebūtų galėjęs
pakilti“.
Trečiadienį laikraštis „Moskovskij komsomolec“, remdamasis savo
šaltiniais, pranešė, kad Jak-42 lakūnai galėjo pamiršti
išjungti stovėjimo stabdį.
„Kaip paaiškėjo, prie tragedijos privedė labai banali lakūnų
klaida, kurią automobilininkai vadina „blondinės klaida“: jie
pamiršo išjungti stovėjimo stabdį“, - pranešė leidiniui artimas
tyrimui šaltinis aviacijos pramonėje.
Trečiadienis, 10 val. 30 min. Praėjusią savaitę
netoli Jaroslavlio sudužusio lėktuvo „Jak-42“ lakūnai galėjo
pamiršti išjungti stovėjimo stabdį, rašo trečiadienį
laikraštis „Moskovskij komsomolec“, remdamasis savo šaltiniais.
„Kaip paaiškėjo, prie tragedijos privedė banali lakūnų
klaida, kurią automobilininkai vadina „blondinės klaida“: jie
pamiršo išjungti stovėjimo stabdį“, - pranešė artimas leidiniui
šaltinis aviacijos pramonėje.
Kaip teigia laikraštis, komisija jau nustatė, kad lėktuvas
pradėjo įsibėgėti kilimo ir tūpimo taku su neišjungtu stovėjimo
stabdžiu. Šis prietaisas - panašus į rankinį stabdį automobilyje
- naudojamas tik lėktuvui stovint. Variklių galingumo visiškai
užtenka, kad orlaivis pajudėtų iš vietos su įjungtu stovėjimo
stabdžiu ir važiuotų vairavimo taku, bet įsibėgėti iki pakilimo
greičio jau darosi sunku.
Laikraščio šaltinio duomenimis, iššifravus „Jak-42“ pokalbių
savirašio prietaiso įrašus, paaiškėjo, kad prieš pat pakilimą
orlaivio vadas Andrejus Solomencevas įsakė antrajam lakūnui Igoriui
Ževelovui pilotuoti lėktuvą, motyvuodamas tai bloga savijauta.
Stovėjimo stabdį turėjo išjungti būtent vadas. Bet, kaip
spėja leidinys, per pilotavimo perdavimą lakūnai galbūt jį
tiesiog pamiršo, o į atitinkamą signalą prietaisų skyde
neatkreipė dėmesio.
Laikraščio žiniomis, oficiali išvada dėl katastrofos priežasčių gali būti parengta jau trečiadienį.
Rugsėjo 7 dieną už vieno kilometro nuo Jaroslavlio srities
Tunošnos oro uosto sudužo lėktuvas „Jak-42“, kuriame buvo klubo
„Lokomotiv“ ledo ritulininkų komandos nariai, skridę žaisti į
Minską. Žuvo 43 iš 45 orlaivyje buvusių žmonių - 36 keleiviai ir
7 įgulos nariai.
Ledo ritulininkas Aleksandras Galimovas, kuris, nukritus
lėktuvui, liko gyvas, bet smarkiai apdegė, rugsėjo 12 dieną mirė
Maskvoje N.Višnevskio mokslinių tyrimų institute, ir katastrofos
aukų skaičius padidėjo iki 44 žmonių.
Vienintelio likusio gyvas per katastrofą - lėktuvo inžinieriaus
Aleksandro Sizovo būklė vidutinio sunkumo. Jis gydomas
M.Sklifosofskio institute Maskvoje.
Tarp ledo ritulininkų, žuvusių šioje katastrofoje, buvo 11
užsieniečių. Daugelis sportininkų iš ledo ritulio klubo
„Lokomotiv“ dalyvavo olimpinėse žaidynėse ir pasaulio
čempionatuose, kovojo dėl Stanley taurės.
Kaip pagrindinės tiriamos dvi katastrofos priežasčių versijos
- technikos gedimas ir pilotavimo klaida.
Inžinieriaus būklė gerėja
„Jak-42“ inžinierius
Aleksandras Sizovas - vienintelis likęs gyvas per lėktuvo
katastrofą netoli Rusijos Jaroslavlio miesto, sveiksta, jo būklė
gerėja, trečiadienį pranešė Maskvos sveikatos apsaugos
departamento vadovas Leonidas Pečiatnikovas.
„A.Sizovas sveiksta, jo būklė jau apibūdinama kaip santykinai
patenkinama“, - pabrėžė L.Pečiatnikovas.
Jis pareiškė įsitikinimą, kad A.Siozovas sugrįš į normalų
profesinį gyvenimą.
A.Sizovas gydomas Maskvoje N.Sklifosofskio greitosios pagalbos
mokslinių tyrimų institute.