Tik maždaug 5 proc. sutiko, kad ši smarkiai įsiskolinusi šalis
liktų valiutos bloke, pranešė laikraštis savo tinklalpyje po
maždaug 3 tūkst. žmonių apklausos.
Toks rezultatas prieštarauja oficialiosios Vienos pareiškimams,
kad euro zonos dalyviai turi padėti Graikijai įveikti skolų krizę,
jeigu Atėnai įvykdys ES ir TVF finansinės paramos jai suteikimo
programos reikalavimus.
Senbuvės gina
Graikija yra „neatsiejama“ euro
zonos dalis – tai Atėnų, Paryžiaus ir Berlyno lyderiai pareiškė
per paskubomis surengtą telekonferenciją, mėginant nuraminti rinkas
ir pažaboti kalbas apie neišvengiamą Atėnų bankrotą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas
Nicolas Sarkozy, kalbėdamiesi su Graikijos premjeru
Georgu Papandrėjumi, taip pat pažymėjo, jog
„labiau negu bet kada būtina visiškai įgyvendinti sprendimus,
priimtus liepos 21 dieną“ euro zonos lyderių, siekiant „užtikrinti
euro zonos stabilumą“, nurodoma trečiadienio vakarą paskelbtame
Eliziejaus rūmų pranešime.
Nuogąstavimai, kad Graikija sparčiai žengia į nevaldomą
bankrotą, taip pat prielaidos, jog Atėnai gali atsisakyti euro ir
grįžti prie nacionalinės valiutos, jau kelias dienas audrina rinkas
tiek 17 narių turinčioje euro zonoje, tiek visame pasaulyje.
„Atsižvelgiant į kelias pastarąsias dienas vykusius didelius
sukrėtimus, visi pažymėjo, kad Graikija yra neatsiejama euro zonos
dalis“, - Atėnų vyriausybės atstovas Elijus Mosialas sakė po telekonferencijos.
Labiausiai baiminamasi, kad Graikijos bankrotas gali
destabilizuoti padėtį kitose finansinių problemų prislėgtose
Europos šalyse, tokiose kaip Portugalija, Airija, Ispanija arba
Italija. Taip pat nukentėtų bankai, supirkę daug Graikijos
vyriausybės vertybinių popierių. Finansinių reitingų agentūra
„Moody's“ trečiadienį sumažino dviejų stambių Prancūzijos bankų
- „Societe Generale“ ir „Credit Agricole“ - įvertinimą.
A.Merkel ir N.Sarkozy akcentavo Graikijos lyderiui, kokią
„svarbą jie skiria griežtam ir veiksmingam Graikijos ekonomikos
pertvarkymo programos įgyvendinimui“, sakoma Paryžiaus ir Berlyno
paskelbtuose pranešimuose.
N.Sarkozy kanceliarija nurodė, kad G.Papandreou „patvirtino
esantis visiškai pasiryžęs imtus visų priemonių, reikalingų
įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų paketui“. Reformos Graikijoje
„yra būtinos, kad Graikijos ekonomika rastų kelią į tvarų ir
subalansuotą augimą“.
Valstybės skolos aptarnavimo kaštams padengti, taip pat mokėti
atlyginimams ir pensijoms Graikija šiuo metu naudoja daugiau nei 110
mlrd. eurų, kurie jai buvo paskolinti pernai pagal tarptautinį
Atėnų finansų gelbėjimo planą. Tačiau šis gelbėjimosi lynas
gali nutrūkti, jeigu šaliai nepavyks laiku įgyvendinti išsikeltų
fiskalinių uždavinių ir reformų.
Kas ketvirtį pervedamos paskolos dalys priklauso nuo „trejeto“ -
Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio
valiutos fondo (TVF) - įvertinimų.
Kita dalis, 8 mlrd. eurų, turėtų būti pervesta rugsėjo gale,
tačiau baiminamasi, kad „trejetas“ nepritars šiam žingsniui po to,
kai skolos priežiūros inspektoriai įšaldė savo ataskaitos
paskelbimą anksčiau šį mėnesį. Jie turėtų grįžti į Atėnus
artimiausiomis dienomis.
Jeigu Graikija negaus planuotos gelbėjimo paketo lėšų dalies,
maždaug spalio viduryje šalis pristigs pinigų.
Graikijos tarptautiniai kreditoriai vis labiau nusivilia lėtai
Atėnų įgyvendinamomis reformomis. Ši šalis vėluoja įgyvendinti
daugelį užsibrėžtų uždavinių, įskaitant didelio masto
privatizaciją, žadamą nuo vasario, nors šiame fronte iki šiol
nedaug tenuveikta.
Pasak E.Mosialo, jo šalis „pasiryžusi išpildyti
įsipareigojimus savo partneriams, tokiu būdu užsitikrindama
visišką paramos programos įgyvendinimą“.
„Susidūrėme su rimčiausiu ištisos kartos iššūkiu, - Europos
Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso
sakė Europos Parlamentui, posėdžiaujančiam Prancūzijos mieste
Strasbūre. - Tai kova už Europos ekonominę ir politinę ateitį.
Kova už tai, kam Europa atstovauja pasaulyje. Kova už pačią
Europos integraciją.“
Europos Sąjungos (ES) didžiosios prekybos partnerės JAV ir
Kinija aiškiai pabrėžė pageidaujančios, kad ši krizė būtų
suvaldyta.
Kinijos premjeras Wen Jiabao pareiškė, jog Europos
šalys privalo išspręsti savo įsiskolinimo problemas ir imtis
pokyčių, turinčių padėti atkurti pasaulio finansų stabilumą ir
pastovų ekonomikos augimą. Pekinas pareiškė esantis suinteresuotas
finansiškai padėti skolų prislėgtoms Europos šalims,
investuodamas į jų ūkį arba supirkdamas vyriausybių vertybinius
popierius.
„Šalys turi pirmiausiai susitvarkyti savo namuose“, - pabrėžė
Wen Jiabao.