Dauguma metinio susitikimo, vykusio Maskvoje šią savaitę,
dalyvių, tikisi, jog atsigaus verslas ir bus sugrįžta prie reformų
po rinkimų. Jie mano, kad Vladimiras Putinas sugrįš į Kremlių,
bet pripažįsta, kad erdvės manevrui mažėja didėjant vyriausybės
įsipareigojimams ir blogėjant situacijai pasaulio rinkose.
„Anksčiau makroekonominiai parametrai derėjo tarpusavyje esant
įvairiems raidos scenarijams, dabar šių parametrų reikšmė
nesudaro derinių, prie kurių visi įprato, kiekvienas jų gali būti
įvairių krypčių, ir kaip tai interpretuoti, niekas nežino. Terra
incognita“, - apibūdino situaciją pasaulyje didžiausio Rusijos
valstybinio banko - Taupomojo banko valdybos pirmininko pavaduotojas
Antonas Karamzinas.
Pagrindinį galimą pavojų Rusijai - priklausymą nuo naftos -
didina trilijoniniai rinkimų pažadai, prastas valstybės valdymas,
korupcija, stambaus ir prisišliejusio prie valstybinio verslo
vyravimas, rinkos reformų ilgalaikės strategijos ir suvokimo, kas
jas vykdys - ir ar vykdys - po rinkimų nebuvimas.
„Po rinkimų - priklausomai nuo rezultato - dažniausiai padidėja
ir šalies, ir užsienio verslininkų aktyvumas. Bet visa tai turi
paremti atitinkama politika“, - sakė Andrejus Šaronovas, buvęs
federalinis pareigūnas ir bankininkas, o dabar didžiausio Rytų
Europos megapolio 250 milijardų dolerių vertės ekonomiką
kuruojantis Maskvos vicemeras.
„Reformų, be abejo, bus“, - įsitikinęs nepakeičiamas V.Putino
dešimtmečio finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
„Aš manau, kad kitas premjeras, be abejo, turės tam tikrą
reformų vykdymo kreditą“, - sakė jis interviu „Reuters“ susitikime,
kur dar kartą paragino griežtinti biudžeto politiką ir mažinti
valstybės išlaidas.
Laukia palankių aplinkybių
Priešingu atveju, įspėjo A.Kudrinas, teks didinti mokesčius.
Ekonomikos plėtotės ministerija - tradicinė Finansų
ministerijos oponentė - prieštarauja taupymui.
„Kad būtų privačių investicijų, reikia gana rimtų valstybės
investicijų į infrastruktūrą“, - sakė ministro pavaduotojas
Andrejus Klepačius, siūlydamas nebijoti deficito ir gyvenimo skolon.
„Didinti mokesčius mes vargu ar galime, mes juos ir taip smarkiai
padidinome. Mažinti išlaidas, mano nuomone, netikslinga, o ir
neįmanoma. Lieka skolintis. 1,0-1,5 proc. BVP ribose tai visiškai
įmanoma, ir tikriausiai paskatintų bankų sistemos ir finansų
rinkos plėtotę“, - sakė jis.
A.Kudrinas, priešingai, įsitikinęs, kad valstybė turi
apsiriboti sąlygų sudarymu.
„Apskritai didesnio makroekonomikos stabilumo išsaugojimas atneš
daugiau investicijų, tarp jų privačių ir užsienio“, - sakė jis.
Verslininkai pasirengę investuoti, bet prašo valdininkų
užtikrinti lygias žaidimo taisykles ir pažaboti iždo grobstytojus,
o ne didinti mokesčius.
„Mes gerai žinome, kad biudžeto lėšos naudojamos labai
neefektyviai, būtų galima įvesti tvarką - kad tik būtų noro, ir
išteklius galima mobilizuoti“, - įsitikinęs didžiausio Rusijos
banko , kuriame dalyvauja užsienis, „Unicreditbank“vadovas Michailas
Aleksejevas.
„Geriausia vyriausybė ta, kuri netrukdo“, - sakė „Reuters“
susitikime vienos didžiausių Rusijos bendrovių - „Nornikel“
generalinis direktorius Vladimiras Stržalkovskis.
„Kiekvienas supranta, kad jeigu jis neturi kokių papildomų
galimybių išsisukti ar kokių nors nepagrįstų lengvatų, jis turi
tą verslą, kuris iš tikrųjų gali užtikrinti jam rentabilumą.
Aš norėčiau, kad pas mus žaidimo taisyklės būtų aiškiai
suprantamos“. Vienas „Nornikel“ bendraturčių Vladimiras Potaninas
nepatenkintas dėl to paties.
„Rankinis valdymas pritvirtina mus prie naftos adatos“, - sakė
jis.
„Reikia mažinti administracinius barjerus, mažinti
biurokratiją. Ir korupcija kažkodėl seniai neprisimenama, taip pat
būtų neblogai“, - sakė V.Potaninas.
Valdininkai „Reuters“ susitikime parodė, jog žino, kokie verslo
lūkesčiai, bet patys nėra labai tikri, kad jų supratimas virs
veiksmais.
„Galbūt susidarys situacija, kuriai esant mums nepavyks pasiekti
pažangos kovoje su korupcija. Šis galimas pavojus svarbesnis už bet
kurį kitą“, - sakė prezidento padėjėjas Arkadijus Dvorkovičius.
„Toliau bus lengviau (ryžtis reformoms), - mano A.Kudrinas. Bet
tai lėtas procesas. Ar galima tikėtis grupės žmonių, kurie ateis
ir padarys? Ir taip, ir ne. Bus taip, kaip susiklostys aplinkybės“.
A.Šaronovas sako, kad žodžiai jau mažai ką reiškia -
investuotojai laukia veiksmų:
„Yra tam tikras prieštaravimas pareiškimų ir konkrečių
priemonių požiūriu“.
„Kapitalo nutekėjimas aiškiai rodo, kad Rusijoje dabar yra
laisvo kapitalo ir jis nepanaudojamas čia“, - sakė „MGM-bank“
direktorių tarybos vadovas Olegas Vjuginas. - Pakaktų griežtai
veikti korupcijos, kūmystės, „stogo“ sudarymo, tam tikrų verslų
rėmimo srityje, ir atsiskleistų labai daug galimybių“.