27 ES šalių profsąjungos sukvietė dešimtis tūkstančių
demonstrantų į Lenkijos pietvakarinį miestą Vroclavą, o vietos
policija apsupo viršūnių susitikimo vietą - Šimtmečio halę
Vroclave.
„Ministrai išvyks anksčiau“, - sakė vienas iš derybų
pareigūnų. Baigiamoji spaudos konferencija taip pat buvo paankstinta
ir prasidėjo 9 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos)
laiku.
Audringas derybas dėl skolų krizės penktadienį aptemdė
priešprieša tarp ES lyderių ir JAV iždo sekretoriaus Timothy Geithnerio tačiau per šį neoficialų
pasitarimą ministrai neplanavo priimti jokių įpareigojančių
sprendimų.
Dėl Europą apėmusios krizės Bendrijos viršūnių susitikimai
ypač dažnai tampa protestų taikiniais.
Europos profsąjungų konfederacijos atstovė Patricia Grillo teigė, kad į demonstraciją Vroclave šeštadienio rytą susirinko 40 tūkst. protestuotojų. Panašaus masto protestai
prieš pusmetį vyko per ES ministrų susitikimą Vengrijos sostinėje
Budapešte.
Ministrai per šias derybas daugiausiai dėmesio skyrė
fiskalinės drausmės stiprinimui Europos Sąjungoje. Bendrame
pranešime sakoma: „Turi būti priimami kitokie pasirinkimai. Turime
susitarti dėl Europos ekonomikos valdymo, pagrįsto solidarumu ir
nedarbo mažinimu.“
27 ES šalių ministrai susirinko prieš 9 val. vietos (10 val.
Lietuvos) laiku į sesiją, kurioje Belgijos finansų ministras Didieras
Reyndersas sakė, kad Prancūzija ir Vokietija
turi spausti euro zonos šalis įvesti finansinių pervedimų
mokestį.
Kalbėdamas apie Graikijos ir visos euro zonos skolų krizę,
Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas sakė žurnalistams, jog atėjo laikas ne vien kalbėti, bet ir
veikti, griežtinant fiskalinę drausmę ir ekonomikos gaivinimo
priemonių koordinavimą, ypač 17 euro zonos šalių.
„Manau, kad visiška valiutų unija dar nėra, kokia turėtų
būti; ši krizė parodė, jog neužtenka turėti „klubo taisykles“ -
turi būti įpareigota jų laikytis, o viskas, kas gali padėti
pasiekti šį tikslą, yra absoliučiai būtina“, - pabrėžė jis.
Penktadienį euro zonos šalys nusprendė iki spalio atidėti
sprendimą, ar išmokėti Graikijai, atsidūrusiai šios krizės
centre, kitą finansinio gelbėjimo paketo paskolos dalį - 8 mlrd.
eurų.
Atėnai, siekiantys įrodyti, kad jų vykdomos diržų veržimo
priemonės atitinka suteiktos finansinės pagalbos sąlygas, perspėjo
pristigsiantys lėšų iki spalio vidurio ir negalėsiantys mokėti
atlyginimų bei pensijų, kol bus priimtas sprendimas dėl tolesnių
išmokų.
Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkaujanti Lenkija nusprendė
į Bendrijos finansų vadovų pasitarimą penktadienį pasikviesti JAV
iždo sekretorių, o šis žingsnis rodo didėjantį tarptautinį
susirūpinimą dėl skolų krizės Europoje.
„Vyriausybės ir centriniai bankai turi pašalinti katastrofinę
grėsmę rinkoms“, - Th.Geithneris sakė šių derybų kuluaruose,
nors Vašingtonas vėliau paneigė, kad iždo sekretorius
išrašinėja „receptus“ Europai.
Th.Geithneris penktadienį griežtai susikirto su Vokietijos
finansų ministru Wolfgangu Schaeuble'u dėl
tolesnio kelio į priekį.
Iždo sekretorius ragino euro zonos lyderius stiprinti 440 mlrd.
eurų pagalbos fondą į bėdą patekusioms bloko šalims, tačiau
Vokietija šį pasiūlymą iškart atmetė.
Berlynas savo ruožtu pareikalavo, kad Vašingtonas
nebesipriešintų pasauliniam finansinių operacijų mokesčiui,
kuriam nepritaria Th.Geithneriui.
Europiečiai ragina įvesti pelno arba apyvartos mokestį
finansiniam sektoriui, nes vyriausybės buvo priverstos gelbėti
bankus per 2008 metų finansų krizę, prasidėjusią Jungtinėse
Valstijose.