Balsavusių rinkėjų apklausos („exit poll“) duomenimis,
„Santarvės centrui“ savo balsą atidavė 28,71 proc. šeštadienį
rinkimuose savo valią pareiškusių Latvijos piliečių.
„Santarvės centrą“ remia daugiausia rusakalbiai, sudarantys 27
proc. Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra 2,2 milijono. Latvijos
rusakalbiai savo partijos vyriausybėje neturėjo nuo pat komunistų
valdžios žlugimo 1991 metais.
Buvusio šalies prezidento Valdžio Zatlerio įkurta Reformų
partija, apklausos duomenimis, liko antra su 20,31 proc. rinkėjų
balsų.
Dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinysis blokas
„Vienybė“ surinko 19,16 proc. balsų.
Kaip rodo rinkėjų apklausa, tautinis susivienijimas „Viskas -
Latvijai“ gavo 16,13 proc. balsų, Žaliųjų ir valstiečių sąjunga
- 10,61 proc. balsų.
Gegužę tuometinis prezidentas V.Zatleris sušaukė pirmąjį per
visą Latvijos istoriją referendumą dėl parlamento paleidimo vos
devyni mėnesiai po rinkimų. V.Zatleris žengė šį žingsnį
parlamentarams atsisakius leisti, kad prokurorai atliktų kratą bute,
priklausančiame vienam verslininkui ir parlamentarui. V.Zatleris
tuomet pareiškė, kad norint atsikratyti oligarchų - įtakingų
politikais tapusių verslininkų grupelės - reikia „radikalių
veiksmų“.
18 val. Latvijoje šalies parlamento rinkti
atėjo daugiau kaip 600 tūkst. piliečių, pranešė šeštadienį
Centrinė rinkimų komisija (CRK).
Anot jos, iki 16 val. balsavo 639 tūkst. 813 asmenų arba 42,88
proc. rinkėjų.
Aktyviausiai balsuota Vidžemėje, kur iki 16 val. balsavo 45,53
proc. rinkėjų, o mažiausiai aktyvūs - Latgaloje - 34,44 proc.,
Rygoje jau balsavo 45,13 proc., Kurše - 42,88 proc. rinkėjų,
Žiemgaloje - 40,77 proc. rinkėjų.
Iš viso Latvijoje rinkimų teisę turi 1 492 084 piliečiai.
16 val. 47 min. Rygos meras Nilas Ušakovas, partijos
„Santarvės centras“ iškeltas kandidatu į ministro pirmininko
postą, tikisi, kad ši partija laimės pirmalaikius Seimo rinkimus,
taip pat mano, kad dabartinis balsavimas nebus toks ryškiai
etniškas, kaip buvo per praėjusius rinkimus.
Kartu su žmona Jelena jis balsavo Rygos valstybinėje gimnazijoje
įrengtoje 3-iojoje rinkimų apylinkėje.
Žurnalistams N.Ušakovas sakė tikįs, kad 11-asis Seimas bus
gerokai objektyvesnis ir geresnis už 10-ojo šaukimo parlamentą bei
padirbės bent trejus metus (iki kitų parlamento rinkimų).
Jis neslėpė, jog tikisi „Santarvės centro“ pergalės: „Šansai
mūsų dideli, turime planą dirbti“.
Vis dėlto, būsimos koalicijos sudėties jis nesiryžo
prognozuoti.
„Pirmiau palaukime, su kokiais rezultatais partijos pateks į
parlamentą, tada ir pakalbėsime apie tai, - sakė N.Ušakovas. - Kol
kas būtų klaidinga ką nors prognozuoti“.
Agentūros BNS paklaustas, ar šiuose rinkimuose nebus vėl
etniškai balsuojama, jis atsakė, kad 2009-ųjų ir 2010-ųjų metų
rinkimų tendencijos rodo, jog etniškasis balsavimo veiksnys
silpnėja.
„Žinoma, tai išlieka, bet ne tokiu dideliu mastu kaip anksčiau;
spėju, kad šiais metais etniškas balsavimas bus dar labiau
įveiktas negu pernai ir užpernai“, - pažymėjo N.Ušakovas.
14 val. 10 min. Latvijoje, 12 val. duomenimis, per
penkias valandas nuo balsavimo apylinkių atidarymo balsavo 356
tūkst. 341, arba 23,88 proc. rinkėjų, rodo Centrinės rinkimų
komisijos (CRK) duomenys.
Aktyviausiai balsuota Vidžemėje, kur iki 12 val. balsavo 25,95
proc. rinkėjų, o mažiausiai aktyvūs - Rygoje (21,5 proc.).
Kurše jau balsavo 24,84 proc. rinkėjų, Latgaloje - 23,27 proc.,
Žiemgaloje - 24,1 proc. rinkėjų.
Iš viso Latvijoje rinkimų teisę turi 1 492 084 piliečiai.
Kitą kartą CRK ketina apie rinkėjų aktyvumą pranešti 16 val.
14 val. Pirmalaikiais Seimo rinkimais siekta
pakeisti politinę kultūrą Latvijoje, sakė žurnalistams
šeštadienį po balsavimo buvęs šalies prezidentas Valdis Zatleris,
vadovaujantis naujajai Zatlerio reformų partijai (ZRP).
Eidamas balsuoti jis sakė matęs gatvėse džiugios nuotaikos
apimtus žmones; tai, anot jo, rodo, jog šalyje bus permainų, sakė
buvęs prezidentas.
Paklaustas apie galimą būsimos valdančiosios koalicijos
modelį, jis pakartojo, kad ZRP nebendradarbiaus su „oligarchų
partijomis“, bet galėtų derėtis dėl vyriausybės formavimo su
„Vienybe“, tautos susivienijimu „Viskas - Latvijai!“-“Tėvynė ir
Laisvė“-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimas“ ir
„Santarvės centru“.
Gegužę tuometinis prezidentas V.Zatleris sušaukė pirmąjį per
visą Latvijos istoriją referendumą dėl parlamento paleidimo vos
devyni mėnesiai po rinkimų.
11 val. Latvija šeštadienį balsuoja jau
antruose visuotiniuose rinkimuose per mažiau nei metus, kurie buvo
sušaukti siekiant nutraukti verslininkų oligarchų įtaką ir kurie
nulems, ar šalis priartės prie euro įsivedimo.
Tačiau šie rinkimai, rengiami po precedento neturinčio
referendumo, taip pat gali suteikti valdžią partijai, kurią
paprastai remia rusakalbių mažuma.
Iš viso buvo atidarytos 1 027 rinkimų apylinkės, iš jų 950 -
Latvijoje, o 77 - 39-iose užsienio šalyse.
Dauguma rinkimų apylinkių veiks nuo 7 val. iki 20 val. vakaro
vietos (ir Lietuvos) laiku , bet 124 balsavimo punktai, iš jų keturi
Rygoje, bus atidaryti ilgiau - iki 22 valandos.
Apklausos rodo, kad prorusiškas centro kairiosios pakraipos
politinių partijų susivienijimas „Santarvės centras“, kuris ketina
didinti socialines išlaidas po griežto taupymo ir atidėto stojimo
į euro zoną, turi realių galimybių užsitikrinti didžiausią
rinkėjų paramą.
„Santarvės centrą“ remia daugiausia rusakalbiai, sudarantys 27
proc. Latvijos gyventojų, kurių iš viso yra 2,2 milijono. Latvijos
rusakalbiai savo partijos vyriausybėje neturėjo nuo pat komunistų
valdžios žlugimo 1991 metais.
Tačiau pastaraisiais metais „Santarvės centras“ padarė tam
tikrą pažangą mažindamas atotrūkį tarp latvių daugumos ir
rusakalbių mažumos, nes prasidėjus ekonomikos krizei etniniai
nesutarimai darbotvarkėje pasidarė nebe tokie reikšmingi.
„Tikiu, kad mums pavyko perteikti savo žinią“, - žurnalistams
sakė „Santarvės centro“ deputatas Nikita Nikiforovas, kuris į
parlamentą pateko pernai spalį, per „normalius“ visuotinius
rinkimus.
„Kalbant apie vietas, atrodo, kad mes laimėsime šiuos rinkimus,
bet ar tai priartins mus prie vykdomosios valdžios, yra kitas
klausimas“, - pridūrė jis.
Nors kai kuriems latviams, vis dar neatsigaunantiems po pajamų
mažėjimo ir skurdo didėjimo, gali patikti „Santarvės centro“
žinia, ši partija vis dar neatsikrato įtarimų, kad per ją Maskva
darytų įtaką Latvijoje, kuri nepatikliai žiūri į savo
didžiąją kaimynę Rusiją.
„Santarvės centras“ jau kontroliuoja sostinę Rygą, kurios meras
yra vienas partijos lyderių, 35 metų Nilas Ušakovas. Jis yra ir
vienas partijos kandidatų į šalies premjerus.
„Latvijas Fakti“ atlikta apklausa, kurios rezultatai buvo
paskelbti šią savaitę, rodo, kad kairiosios pakraipos „Santarvės
centras“ gali gauti 20 proc. balsų, o dabartinio premjero Valdžio
Dombrovskio centro dešinysis blokas „Vienybė“likti antroje vietoje
su 14 proc. balsų parama.
Vadovaujant 40 metų V.Dombrovskiui, Latvija dėl 2008-aisiais
prasidėjusios krizės įgyvendino griežtas taupymo priemones, tarp
jų - valstybinio sektoriaus darbuotojų algų mažinimą ir didesnius
mokesčius, ir gavo tarptautinę 7,5 mlrd. eurų pagalbą. Tačiau
„Vienybė“ laimėjo 2010-ųjų spalio rinkimus, įgydama 33 vietų
parlamente kontrolę.
Premjero kampanijos programoje numatytas tolesnis taupymas, kad
Latvija 2014 metais galėtų įsivesti eurą. Tokią politiką remia
ir buvęs šalies prezidentas, savo vardo partiją įkūręs Valdis
Zatleris, kuris dar būdamas prezidentu supykęs ant oligarchų
privertė surengti šiuos pirmalaikius rinkimus.
Analitikai mano, kad V.Dombrovskis ir Zatlerio reformų partija
gali suformuoti naujos vyriausybės branduolį, bet nelaimės daugumos
100 vietų parlamente.
„Turime tik vieną reikalavimą: jokių koalicijų su oligarchų
partijomis“, - neseniai viename interviu sakė V.Zatleris.
Kritikai sako, jog oligarchai savo turtais pasinaudojo tam, kad
darytų įtaką Latvijos politikai ir padėtų savo pačių ar savo
partnerių verslo interesams. Trys politiškai įtakingi verslininkai,
atsidūrę šio ginčo centre, neigia padarę ką nors neteisėta.
Trečia koalicijos partnerė galėtų būti kuris nors
nacionalistų blokas, griežtai nepritariantis „Santarvės centrui“,
arba net pats „Santarvės centras“, jeigu pavyktų įveikti
nesutarimus dėl ekonominės politikos.
Gegužę tuometinis prezidentas V.Zatleris sušaukė pirmąjį per
visą Latvijos istoriją referendumą dėl parlamento paleidimo vos
devyni mėnesiai po rinkimų. V.Zatleris žengė šį žingsnį
parlamentarams atsisakius leisti, kad prokurorai atliktų kratą bute,
priklausančiame vienam verslininkui ir parlamentarui.
V.Zatleris pareiškė, kad norint atsikratyti oligarchų -
įtakingų politikais tapusių verslininkų grupelės - reikia
„radikalių veiksmų“.
Liepą įvykusiame referendume rinkėjai nedviprasmiškai parėmė
V.Zatlerį, bet parlamentas jau buvo jam atkeršijęs – šalies
lyderis prarado galimybę valdyti šalį antrąją kadenciją. Vietoje
jo deputatai Latvijos prezidentu išrinko turtingą buvusį
bankininką Andrį Bėrzinį.
V.Zatleris įkūrė savo paties judėjimą - Zatlerio reformų
partiją, kurią, kaip rodo apklausos, remia 11 proc. rinkėjų.
Šios partijos kandidatu į premjerus netikėtai buvo paskelbtas
Edmundas Sprūdžas, anksčiau nežinomas 31 metų verslininkas.
E.Sprūdžas tvirtina, kad šie pirmalaikiai rinkimai yra geras
dalykas demokratijai.
„Trumpas pasirengimo laikas, tuščios partijų kasos ir
negalėjimas greitai surinkti pinigų didelei kampanijai reiškia, kad
yra mažiau rinkėjus veikiančių pinigų, - žurnalistams sakė
E.Sprūdžas. - Viskas taip skubinama,kad politikai turi parodyti savo
tikruosius veidus“.
Tačiau rinkėjai nėra visiškai tikri.
Du iš oligarchų, į kuriuos nusitaikė V.Zatleris, tikriausiai
nebus perrinkti, rodo apklausos. Tačiau trečiasis, Aivaras
Lembergas, Ventspilio uostamiesčio meras, tarp kai kurių rinkėjų
yra populiarus - jis laikomas veiksmo žmogumi, gerai vadovaujančiu
savo miestui.
Jo vadovaujama partija, centro dešinioji Žaliųjų ir
valstiečių sąjunga (ŽVS), tikriausiai vėl gaus vietų parlamente,
nors turbūt mažiau nei dabar turimos 22.
Po rinkimų Latvijoje kelias savaites vyks derybos dėl
koalicijų.
„Santarvės centras“ gali prasiveržti ir tapti didžiausia
partija (parlamente), bet tai nereiškia, kad tai turės didelės
reikšmės Latvijos politiniame gyvenime, nes latvių partijos tikrai
pasistengs palikti juos už bet kokios valdančiosios koalicijos
(borto)“, - sakė Latvijos universiteto politologas Ivaras Ijabas.
Kam pavesti formuoti vyriausybę spręs naujasis prezidentas
A.Bėrzinis. Jis yra sakęs, jog tai padarys po rugsėjo 28-osios, kai
grįš po vizito Jungtinėse Tautose, ir jog tikisi, kad koaliciją
formuos trys partijos.