Naujai įsteigta Zatlerio reformų partija (ZRP) gavo Seime 22,
centro dešinioji „Vienybė“ - 20, konservatyvus Nacionalinis aljansas
„Viskas - Latvijai!“- Tėvynei ir Laisvei“ ir Judėjimas už Latvijos
nacionalinę nepriklausomybę“ - 14, o Žaliųjų ir valstiečių
sąjunga - 13 mandatų.
Už kairiosios orientacijos „Santarvės centrą“ savo balsus
atidavė 28,54 proc. rinkėjų (259 493 žmonės).
ZRP surinko 20,78 proc. balsų (188 973 žmonės),
susivienijimas „Vienybė“ - 18,8 proc. balsų (171 010 žmonių),
Nacionalinis aljansas - 13,85 proc. balsų (125 880 žmonių), o ŽVS
surinko 12,14 proc. (110 331 žmogus).
Kitos partijos neįveikė 5 proc. slenksčio.
Ankstesniuose 10-ojo šaukimo Seimo rinkimuose „Vienybė“ turėjo
33, SC - 29, VŽS - 22, o Nacionalinis aljansas ir „Už geresnę
Latviją“ - po 8 deputatų mandatus.
CRK duomenimis, iš viso rinkimuose dalyvavo 903 470 žmonių, o
rinkėjų aktyvumas buvo 60,55 procento.
Oficialius 11-ojo šaukimo Seimo rinkimų rezultatus CRK paskelbs
ne anksčiau kaip po keturių dienų ir ne vėliau kaip po trijų
savaičių po rinkimų.
Latvijos centro dešinieji sieks užblokuoti rinkimus laimėjusią prorusišką partiją
Latvijos rinkimuose
pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo 1991-aisiais daugiausiai
balsų gavo prorusiška partija, tačiau antroje ir trečioje vietoje
likusios partijos sekmadienį ėmėsi veiksmų neleisti jai patekti į
vyriausybę.
„Latvijoje nėra tradicijos „nugalėtojas pasiima viską“, -
sekmadienį sakė Ieva Struodė iš apklausas atliekančios kompanijos
SKDS. - „Santarvės centras“ gali būti paliktas be jokio posto
parlamente ar vyriausybėje. Prezidentas neprivalo nominuoti
laimėtojo“.
Kairiosios orientacijos „Santarvės centras“, kuri daugiausia
remia didelė Latvijos rusakalbių bendruomenė, vylėsi pasinaudoti
žmonių pasipiktinimu dėl valdžioje esančių centro dešiniųjų
sprendimo sumažinti valstybinio sektoriaus algas ir nuogąstavimais
dėl valdžios siekio įsivesti eurą, kai Europa grumiasi su paskolų
krize.
Tačiau jei „Santarvės centrui“ pavyktų pasiekti savo tikslą
būti valdančiojoje koalicijoje, tai galėtų padėti Rusijai didinti
savo įtaką Latvijoje.
„Esu įsitikinęs, kad Latvijos politikai ... sugebės suformuoti
koaliciją, kurioje atstovaujama visų rinkėjų interesams“, -
šeštadienį televizijai LNT sakė „Santarvės centro“ lyderis, 35
metų Nilas Ušakovas.
„Santarvės centras“ derybas su partijomis pradės pirmadienį.
Nors po rinkimų „Santarvės centras“ užima pirmą vietą, jo
surinktas balsų skaičius yra nedaug didesnis nei buvo per
praėjusius rinkimus 2010 metų spalį. Šį kartą šiai partijai
pasitarnavo mažesnis rinkėjų aktyvumas.
N.Ušakovas, kurio partija palaiko ryšius su Rusijos premjero
Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“, kampanijos metu ragino atidėti
euro įvedimą ir iš naujo derėtis dėl 2008 metais priimtos 7,5
mlrd. eurų finansinės pagalbos sąlygų.
Jis, atrodo, sušvelnino savo poziciją dėl Rusijos vaidmens
Latvijoje vaizdavimo ir sakė, jog nėra alergiškas žodžiui
„okupacija“ - taip dauguma latvių vertina 50 metų trukusį sovietų
valdymą. Tačiau N.Ušakovas sakė, kad sovietiniais laikais į
Latviją atvykę rusakalbiai neturėtų būti vadinami okupantais.
Maždaug trečdalis iš 2,2 mln. Latvijos gyventojų - apytikriai
27 proc. - yra rusakalbiai ir tik kiek daugiau nei pusė jų turi
teisę balsuoti.
Suskaičiavus balsus 1 023-ijose iš 1 027 rinkimų apylinkių,
buvo paskelbta, kad „Santarvės centras“ gavo 28,5 proc. balsų.
Dvi centro dešiniųjų partijos, kurios liko antroje ir trečioje
vietose, paskelbė, kad sekmadienį pradės derybas dėl koalicijos.
Naujoji buvusio prezidento Valdžio Zatlerio partija gavo 20,8
proc. balsų, o dabartinio premjero Valdžio Dombrovskio „Vienybė“ -
18,8 proc. balsų. Abi šios partijos viliasi sudaryti naujosios
koalicijos branduolį ir tęsti ankstesnę fiskalinės drausmės ir
euro įsivedimo 2014 metais politiką.
Antikorupcinė Zatlerio reformų partijos atstovė sakė, kad
sekmadienį po pietų vyks derybos su „Vienybe“, o vėliau - su
nacionalistų bloku.
Analitikai sako, kad konservatyvus „Viskas - Latvijai!“-“Tėvynei
ir Laisvei“-Latvijos nacionalinės nepriklausomybės judėjimo
nacionalinis aljansas galėtų būti trečia daugumai suformuoti
reikalinga politinė jėga, nes šiuose rinkimuose beveik padvigubino
savo balsus iki maždaug 13 procentų.
Zatlerio reformų partija, „Vienybė“ ir ketvirtoje vietoje
esantis „Viskas - Latvijai!“-“Tėvynei ir Laisvei“-Latvijos
nacionalinės nepriklausomybės judėjimo nacionalinis aljansas drauge
gavo 56 vietas 100 vietų parlamente, rodo sekmadienį paskelbti
preliminarūs oficialūs rezultatai. Taigi suformuoti daugumos
vyriausybę be „Santarvės centro“ visiškai įmanoma.
Zatlerio reformų partijos kandidatas į premjerus Edmundas
Sprūdžas Latvijos televizijai LNT sakė: „Pirmiausia kalbėsimės su
„Vienybe“, tada - su Nacionaliniu aljansu, o po to - su „Santarvės
centru“.
„Vienybės“ lyderis, premjeras V.Dombrovskis tam pačiam kanalui
sakė, kad jo partijos „pirmasis pokalbis bus su Zatlerio reformų
partija“.
Premjerą turi paskirti prezidentas Andris Bėrzinis. Jis yra
sakęs, kad tai padarys tik po rugsėjo 28-osios, kai grįš iš
kelionės į Jungtinių Tautų (JT) būstinę Niujorke. Taip partijos
turės laiko susitarti dėl koalicijos.
„Prezidentas norėtų paraginti partijas suformuoti platesnę
koaliciją, kuri būtų stabilesnė“, - LNT sakė premjero spaudos
sekretorė Lyga Krapanė, kuri pridūrė, kad naujoji vyriausybė
turėtų turėti mažiausiai 50 balsų.
Savo pareiškime prezidentas nurodė, kad naujoji vyriausybė turi
sugebėti dirbti visus trejus savo kadencijos metus, sėkmingai
užbaigti reformas, susietas su 2008-ųjų finansine pagalba,
stiprinti valstybės finansus ir biudžeto discipliną.
Tokie žodžiai atrodo palankesni V.Dombrovskiui ir V.Zatleriui.
Du iš trijų vadinamųjų oligarchų neteko vietų parlamente, o
trečiojo - Ventspilio mero Aivaro Lembergo - vadovaujama Žaliųjų
ir valstiečių sąjunga liko paskutinėje - penktoje vietoje.
Ši politinė jėga, daugelio tiesiog vadinama „oligarcho
partija“, turėjo 22 vietas parlamente, o dabar turės tenkintis 13
vietų ir tikriausiai bus palikta nuošalyje dėl kaltinimų korupcija
suteršto įvaizdžio.