M.Chodorkovskis perdavė atsakymus į „Reuters“ klausimus iš
kolonijos, kur atlieka bausmę už sukčiavimą ir naftos grobimą.
„Manau, kad daugelis praras viltį dėl esamos valdžios
sistemos vidaus reformų. Smarkiai paspartės socialiniu požiūrių
aktyvių ir intelektualių Rusijos gyventojų emigracija“, - atsakė
M.Chodorkovskis į klausimą apie valdžios išlaikymo V.Putino
rankose - viena ar kita forma - perspektyvas po 2012 metų prezidento
rinkimų.
Klausimus apie jaunesnįjį valdančiojo tandemo dalyvį -
prezidentą Dmitrijų Medvedevą - M.Chodorkovskis paliko be atsakymo.
Ir D.Medvedevas, ir V.Putinas neatmeta galimybės dalyvauti
rinkimuose, o valdžios partija „Vieningoji Rusija“ vadina pastarąjį
tinkamiausiu kandidatu.
V.Putinas ne kartą viešai apkaltino M.Chodorkovskį sąsajomis
su nužudymais. M.Chodorkovskis neskuba įrašyti V.Putino į
asmeninius priešus, vadindamas pagrindinėmis savo persekiojimo
priežastimis V.Putino aplinkos norą atimti iš jo didžiausią
šalyje naftos bendrovę „Jukos“ ir užkirsti kelią oligarchams į
valdžią.
„Niekam iš aukštų pareigūnų, su kuriais aš svarsčiau
klausimą, kodėl puolamas aš ir mano partneriai, nekalbėjau apie
kokią nors itin asmenišką konflikto potekstę. Nors, sutiksiu,
pastarieji įvykiai ir pareiškimai parodė, kad yra būtent
asmeninių motyvų“, - sako M.Chodorkovskis.
„Tikslas ... buvo parodyti valdžios pasiryžimą griežtai
užkirsti kelią nesankcionuotam opoziciniam verslo aktyvumui ... Bet
pagrindinis prizas didelės vertės turto perėmėjams vis viena buvo
„Jukos“, - sakė M.Chodorkovskis, vėl pažymėdamas, kad tarp „Jukos
bylos“ iniciatorių buvo vicepremjeras ir artimas V.Putino
bendražygis Igoris Sečinas.
„Aš negaliu galvoti apie Sečiną gerai. Jis - tos valstybinės
reiderystės bakchanalijos, kuri, sunaikinusi „Jukos“, pasklido po
visą šalį, organizatorius ir įkvėpėjas. V.Sečinas, vadovavęs
„Rosneft“ direktorių tarybai, sakė, kad „Jukos byla“ leido įvesti
tvarką šakoje: „Samdyti žudikai ir sukčiai sėdi, netvarka
nutraukta, ir yra žaidimo taisyklės“.
M.Chodorkovskis pakartojo, kad nesigaili dėl savo sprendimo
neišvažiuoti iš šalies gresiant areštui, bet jaudinasi dėl
šeimos ir buvusių kolegų bei partnerių, nukentėjusių dėl
puolimo prieš „Jukos“.
„1989-2000 metais, jeigu būčiau turėjęs dabartinį patyrimą,
aš daugiau būčiau rūpinęsis pilietinės visuomenės kūrimu, o ne
leidęs savo laiką pramonei atkurti“, - apibūdina praleistas
galimybes M.Chodorkovskis ir sako, kad nesiekia nei keršto, nei
valdžios.
„Gaišti laiką kerštui? Aš pernelyg pragmatiškas“, - sakė
M.Chodorkovskis.
„Į Rusijos prezidentus eiti aš neketinu. Mano kiti prioritetai -
šeima ir visuomeninė veikla. Jeigu man bus duota galimybė tai
daryti - ačiū. Nežinau, tiesa, kam“, - atsakė jis į klausimą
apie gyvenimo planus, kai išeis į laisvę.
M.Chodorkovskis, areštuotas 2003 metais, turėjo išeiti į
laisvę šį rudenį, bet gavo dar vieną bausmės terminą - iki 2016
metų. Jis mano, kad abu nuosprendžiai - „nesąžiningas ir
neteisėtas teismo autoriteto naudojimas susidoroti su oponentais“.
Jis sako, jog neturi iliuzijų dėl Rusijos ateities, esant
dabartinei valdžiai, taip pat netiki kurso pasikeitimu po 2012 metų
ir numato krizę po 2015 metų.
Krizės gilumo ir esmės aš dabar numatyti negaliu, bet ji
neišvengiama netrukus po 2015 metų“, - sakė M.Chodorkovskis.
„Prastas valstybės valdymas neleidžia subalansuoti ekonomikos,
kai įplaukos auga mažiau nei 4 proc. Esant rankinio valdymo
režimui, visu šių problemų negalima išspręsti. Būtina
pertvarkyti visą sistemą“, - sakė jis.