R.Vilpišauskas yra vienas iš ekspertų, dalyvavusių rengiant
estų inicijuotą Baltijos šalių žmogaus socialinės raidos
studiją. Pirmadienį Prezidentūroje pristatant šį leidinį,
politologas teigė, kad Estija šią Baltijos šalių priklausomybę
suvokia stipriausiai.
„Kelčiau hipotezę, kad Estijos politinio elito grįžimas prie
Baltijos šalių bendradarbiavimo ir Baltijos bei Šiaurės šalių
bendradarbiavimo, kurį simbolizuoja ir šita studija, jis aiškiai
susijęs su pastarųjų kelerių metų patirtimi ir su suvokimu, kad
jei ekonominė krizė būtų padariusi dar didesnę žalą Latvijai ar
Lietuvai, turbūt pavyzdys geriausias - Latvijos lato devalvacija,
būtų žala visoms trims Baltijos šalims padaryta“, - kalbėjo jis.
Anot TSPMI direktoriaus, dabar Baltijos šalys išgyvena
trečiąją bendradarbiavimo bangą. Pirmąja laikomas laikotarpis po
nepriklausomybės atgavimo, o antrąja - prieš įstojant į ES ir
NATO.
„Tai, kas vyksta dabar - nebe instrumentinis bendradarbiavimas
siekiant narystės kažkur ar kitų panašių tikslų, bet
bendradarbiavimas, kuris kyla iš tarpusavio priklausomybės
prekybiniais, investiciniais ryšiais ir aiškaus suvokimo, kad jei
kuriai nors trijų šalių bus blogai, tai ir kitoms dviem tai turės
neigiamą poveikį“, - sakė R.Vilpišauskas.
Kalbėdamas apie galimus ateities scenarijus, politologas teigė,
jog Baltijos šalys bet kuriuo - integracijos ar dezintegracijos
regione - atveju išliks glaudžiai bendradarbiaujančios partnerės.
Prezidentūroje vykusiame pristatyme analizuotos ir problemos,
kodėl Lietuva ir Latvija pagal įvairius rodiklius politikos,
ekonomikos srityse atsilieka nuo Estijos, kuri per 20
nepriklausomybės metų padarė didesnę pažangą.
TSPMI dėstytoja Ainė Ramonaitė pabrėžė, kad Estija pagal
tokius rodiklius kaip partinės sistemos konsolidacija, korupcijos
lygis, visuomenės pasitikėjimas valdžia, domėjimasis politika ir
panašius lygiuojasi į Vidurio Europos šalis - Čekiją, Slovėniją
- tuo metu Lietuva su Latvija nuo pastarųjų atsilieka ir lenkia tik
Bulgariją su Rumunija.
„Pas mus yra beviltiškas kritimas į politinio susvetimėjimo
duobę, iš kurios neišlipame ir vis labiau grimztame“, - Lietuvos
situaciją apibūdino politologė.
A.Ramonaitės nuomone, Lietuvos gyventojų nepasitikėjimą
politika didina į pastarąją įsipainiojusi žiniasklaida:
„Pasisekė estams, kad jų (...) kas valdo žiniasklaidą - nesvarbu,
ar užsienio, ar vietinės kilmės, - nusistovėjo norma, jog
žiniasklaida neužsiima politika. Kokybė analitinė daug
aukštesnė, čia mes įklimpę į bėdą, ir tai mus skandina“.
Anot jos, Lietuvai iš estų reikėtų pasimokyti ir kitokių
dalykų, pavyzdžiui, pristabdyti naujų politinių darinių
formavimąsi leidžiant Seime frakcijas kurti tik toms partijoms,
kurios laimėjo rinkimus.
„Daugelį problemų galėtume išspręsti, jei stebėtume, kodėl
estams sekasi geriau negu mums“, - teigė ji.
Profesorius Zenonas Norkus, su Latvijos ir Estijos kolegomis
analizavęs Baltijos šalių pažangą ekonomikos srityje, taip pat
teigė, jog Estiją prie Vidurio Europos šalių, skirtingai nei
Latviją su Lietuva, galima priskirti ir pagal ekonominius rodiklius.
Anot jo, per 20 nepriklausomybės metų pagal bendrojo vidaus produkto
(BVP) augimą Estija padarė didžiausią progresą.
„Vienos priežasties nėra, buvo palanki Estijai priežasčių
konjunktūra, jų sąveika. Vieną dalyką galima išskirti - kiek jie
yra sukaupę tiesioginių užsienio investicijų. Šiuo atžvilgiu jie
yra tarp pirmūnų tarp visų buvusių komunistinių šalių, mes
esame per viduriuką“, - kalbėjo Z.Norkus.
Baltijos šalių žmogaus socialinės raidos studijoje pateiktas
tarptautinis trijų Baltijos valstybių 20 metų raidos vertinimas,
aptarta lyginamoji ekonomikos, socialinės sistemos, švietimo,
valstybinių ir užsienio kalbų vartojimo analizė, aptariama
politinės kultūros kaita.