Karo eksperto teigimu, tarp Švedijos deklaruojamos doktrinos, kad
ji pasirengusi padėti Baltijos šalims, ir realių galimybių yra
„rimtas neatitikimas“.
„Plataus masto karinių veiksmų Baltijos šalyse ir aplink jas
atveju Švedijos galimybės suteikti svarbią pagalbą yra labai
ribotos, ypač nesant išankstinio įspėjimo“, - rašoma naujame
eksperto straipsnyje.
„Tai gali sukurti klaidingus lūkesčius (taigi ir prielaidas
planavimui) tarp kaimynų, tikintis, kad jie gali pasikliauti
Švedijos indėliu karinės krizės regione atveju“, - teigia
K.Neretniekas.
Tyrimų centro „Atlantic Council“ naujame leidinyje paskelbto
straipsnio pradžioje ekspertas cituoja Švedijos parlamento pernai
sausį paskelbtą pareiškimą, kad „Švedija nebus pasyvi, jei kitą
(Europos Sąjungos) valstybę narę ar Šiaurės šalį ištiks
katastrofa ar jos bus užpultos“, todėl „Švedija turėtų būti
pasirengusi suteikti bei gauti karinę paramą“.
Toliau K.Neretniekas analizuoja scenarijus, kaip Švedija galėtų
veikti, jei Lietuvai, Latvijai ir Estijai iškiltų realus karinis
pavojus, o NATO paprašytų švedų pagalbos ginant sąjungininkus.
Pasak atsargos generolo, dislokuoti užsienyje gerai parengtas
bataliono dydžio pajėgas Švedijai gali prireikti keleto savaičių,
nes dabar Švedijos sausumos pajėgas daugiausia sudaro specializuoti
atsargos daliniai. Be to, tikėtina, jog kils diskusijų, ar pirmieji
parengti daliniai turi likti šalyje, ar išsiųsti į užsienį.
„Esant rimtai krizei, kuri galėtų reikšti ilgalaikius kovinius
veiksmus, greita reakcija dislokuojant dalinius užsienyje būtų gana
rizikingas žingsnis, nes daliniams gali trūkti tinkamo pasirengimo
arba jų gali prireikti pačioje Švedijoje“, - pažymi ekspertas.
K.Neretnieko teigimu, Švedijos karinis laivynas taip pat nebūtų
tinkamai pasirengęs karui Baltijos jūroje, nors yra gerai parengtas
veikti kitokiomis krizinėmis situacijomis, o oro pajėgos susidurtų
su problemomis, jei reikėtų teikti paramą sausumos pajėgoms.
Pasak eksperto, problemų kiltų ir tuo atveju, jei Švedijai
reikėtų priimti didesnius NATO šalių karinius dalinius - galimos
spragos koordinuojant karių priėmimą, užtikrinant jų apsaugą,
teikiant logistinę pagalbą. Pagrindinė to priežastis -
nepakankamas planavimas taikos metu ir mažas bendrų pratybų su NATO
skaičius.
Kita vertus, atsargos generolo teigimu, NATO operacijai itin
pasitarnautų Švedijos povandeniniai laivai, žvalgybos, oro ir
jūros stebėjimo galimybės. Tai padėtų gauti reiškmingą
informaciją pačioje krizės pradžioje.
„Nepaisant to, bendras vaizdas išlieka toks pat: Švedijos
galimybės įsitraukti (į konfliktą) užsienyje padėti savo
kaimynams yra labai ribotos, o būtinas bendradarbiavimas su
NATO dideliu mastu turės būti improvizuotas“, - teigia
K.Neretniekas.
Jo vertinimu, minėta Švedijos parlamento Solidarumo deklaracija
neabejotinai pasiuntė žinią, kad kilus konfliktui tarp Baltijos
šalių ir NATO iš vienos pusės bei Rusijos iš kitos, „Rusija
turėtų laikyti, kad Švedija bus priešininkas“.
Švedų eksperto nuomone, siekiant pašalinti spragas būtinas
glaudesnis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas, o ypač
Švedijos bendradarbiavimas su NATO.
„Geriausia išeitis būtų, jei Švedija prisijungtų prie NATO, o
tai leistų dalyvauti Aljanso sprendimų priėmimo ir planavimo
procesuose. Jei tai pasirodytų neįmanoma dėl vidaus politinių
priežasčių, tada Švedija turėtų bent jau dalyvauti pratybose,
kurias NATO vykdo Šiaurės - Baltijos regione“, - rašo K.Neretniekas.