Ir Jungtinės Valstijos, ir europiečiai, regis, bando išlošti
daugiau laiko, o palestiniečių lyderis Mahmudas Abbasas yra pasiryžęs tęsti savo planą ir penktadienį pateikti JT generaliniam sekretoriui Ban Ki-moonui oficialų
prašymą dėl Palestinos narystės.
Trečiadienį, kelios valandos po susitikimo su Izraelio premjeru
Benjaminu Netanyahu, JAV prezidentas Barackas
Obama turi susitikti su M.Abbasu, sakė vienas JAV
pareigūnas.
„Ir su izraeliečiais, ir taip pat su palestiniečiais prezidentas
galės labai tiesiai pasakyti, kodėl jis mano, kad veiksmai
Jungtinėse Tautose nėra būdas Palestinos valstybei pasiekti“, -
pažymėjo B.Obamos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Benas
Rhodesas.
„Prezidentas Abbasas užsiminė apie savo ketinimą eiti į
Saugumo Tarybą, (o) prezidentas Obama aiškiai kalbėjo, jog mes
nemanome, kad tai nuves prie Palestinos valstybės. Tačiau antras
dalykas, jog mes didžiausią dėmesį skiriame tam, kad būtų
pagrindas tiesioginėms deryboms Palestinos valstybei pasiekti“, -
pridūrė jis.
B.Obama jau paragino atnaujinti derybas būsimos Palestinos
valstybės pradiniais kontūrais laikant 1967 metų sienas - tas,
kurios buvo prieš Šešių dienų karą.
Ir Europos diplomatai, ir vadinamasis Artimųjų Rytų ketvertas,
kurį sudaro Europos Sąjunga (ES), JAV, JT ir Rusija, siekia
išvengti konfrontacijos.
Deryboms artimi šaltiniai, kurie pageidavo likti anonimai, sakė,
kad didžiausias dėmesys skiriamas tam, kaip laimėti laiko ir
sudaryti platesnes galimybes atnaujinti tiesiogines Izraelio ir
palestiniečių taikos derybas, kurios yra įstrigusios nuo 2010 metų
rugsėjo.
Viena galimybė yra Ban Ki-moonui neperduoti M.Abbaso laiško
iškart Saugumo Tarybai, sakė vienas šaltinis iš Europos, kuris
pridūrė, kad yra ir kitų „diplomatinių oro pagalvių“, kurias
būtų galima panaudoti įtampai nuslopinti.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris
antradienį susitiko su M.Abbasu, trečiadienį kalbėdamas JT
Generalinės Asamblėjos atidaryme, taip pat turėtų paskelbti apie
persilaužimą, sakė šaltiniai iš Prancūzijos.
M.Abbasas antradienį Niujorke aktyviai derėjosi trečiadienį
darbą pradedančios Generalinės Asamblėjos užkulisiuose.
„Intensyvi diplomatija diplomatiniam traukinių susidūrimui dėl
Artimųjų Rytų taikos išvengti. Privalome surasti būdą, kaip
visiems eiti į priekį“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas.
Keli diplomatai patvirtino, jog tikslas yra surasti tokį planą,
kuris patenkintų abi šalis, ir kuriuo tuo pačiu būtų išvengta
smurto eskalavimo šiame neramiame regione.
Palestiniečiams reikia užsitikrinti devynis iš 15 balsų
Saugumo Taryboje, kad jų prašymas dėl narystės JT įveiktų
pradinius etapus. Maskva „neabejotinai“ parems palestiniečių
prašymą, antradienį Niujorke pareiškė Rusijos užsienio reikalų
ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas.
Europos valstybės užkulisiuose stengiasi užkirsti kelią
konfrontacijai, o Artimųjų Rytų ketvertas taip pat siekia parengti
pareiškimą, kuriuo izraeliečiai ir palestiniečiai būtų vėl
atvilioti prie derybų stalo.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton vėlai
antradienį taip pat susitiko su vienos Afrikos valstybės, kuri šiuo
metu yra tarp 10-ies nenuolatinių Saugumo Tarybos narių, atstovais.
Pirmadienį H.Clinton susitiko su Rusijos užsienio reikalų
ministru Sergejumi Lavrovu ir aptarė su juo „Ketverto“ pareiškimą.
Tačiau britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as
(Viljamas Heigas), kuris antradienį susitiko su M.Abbasu, sakė, kad
kol kas rengiant tą pareiškimą nepadaryta „jokios pažangos“.
Laiške britų šešėliniam užsienio reikalų sekretoriui
Douglasui Alexanderiui, W.Hague'as rašė,
jog ieško kelio į priekį ir stengiasi „sukurti stipriausią, koks
tik įmanomas, pamatą grįžimui prie derybų“.
Tačiau buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas CNN sakė: „Daug kas pasaulyje mano, kad dabartinė Izraelio vyriausybė galėjo atsisakyti ketinimų dirbti su palestiniečiais
valstybei Vakarų Krante ir Gazos (Ruože) sukurti, ir tiesiog nenori
to sakyti“.
Vis dėlto palestiniečius padrąsino maždaug 120 valstybių,
kurios jau dvišaliu principu pripažino Palestinos valstybę arba
parėmė tokią poziciją.
Jei palestiniečiams nepavyks patraukti savo pusėn devynių iš
15 Saugumo Tarybos narių, bet kokia rezoliucija žlugs ir B.Obamai
nereikės pareikšti nesmagaus JAV veto.
Kita galimybė būtų JT Generalinei Asamblėjai priimti
Palestiną kaip padidintų įgaliojimų stebėtoją ne narę. Kol kas
tokį statusą turi tik Vatikanas.