Kinija, kuri Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, jau anksčiau
ragino Jungtines Valstijas atšaukti šią sutartį, sakydama, jog ji
kelia pavojų pastaruoju metu pagerėjusiems kariniams ryšiams tarp
Pekino ir Vašingtono bei kenkia stabilumui abipus Taivano sąsiaurio.
Tačiau analitikai nurodo, kad ši sutartis, pagal kurią
nenumatoma Taivanui parduoti naujų lėktuvų, tikriausiai sukels
menkesnių padarinių negu ankstesnis paketas, pagal kurį Taibėjus
įsigijo sraigtasparnių ir raketų „Patriot“. Dėl šio pardavimo
Kinija pernai įšaldė karinius ryšius su JAV.
„Netinkami JAV veiksmai neišvengiamai sukels pavojų dvišaliams
santykiams, taip pat ryšiams ir bendradarbiavimui karinėje bei
saugumo srityse“, - sakė gynybos viceministras Zhang Zhijunas.
Kinijos URM trečiadienio vakarą iškvietė JAV ambasadorių Gary
Locke'ą, kuriam buvo pareikštas protestas. Gynybos
ministerija taip pat nurodė dėl šios sutarties iškvietusi karo
atašė pareigas einantį JAV pareigūną, o vienas Kinijos
dienraštis Taivano ir Jungtinių Valstijų sutartį vadino didžiule
klaida.
„Jeigu Amerikos politikams atrodo, kad Jungtinės Valstijos
gali... neatsakingai ir kaip papuola kenkti Kinijos esminiams
interesams, tikintis, kad neteks už tai sumokėti, tai yra rimta ir
didžiulė klaida“, - rašoma dienraščio „People's Daily“
vedamajame.
Honkongo baptistų universiteto politologijos profesorius Jeanas
Pierre'as Cabestanas mano, jog Pekinas
pasimokė iš pernykščio incidento ir šįkart taip smarkiai
nebereaguos.
„Jie reaguos, supyks, o kariškiai pasirūpins geresnėmis
priemonėmis prieš šiuos modernizuotus F-16, tačiau jie nenutrauks
karinių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis, kaip buvo pasielgę
anksčiau“, - ekspertas sakė naujienų agentūrai AFP.
„Jie (Kinija) yra naujame etape - lankstesni ir prisitaikantys, o
visa tai kartu su Taivano rinkimų veiksniu smarkiai mažina manevrų
laisvę ir privers juos nereaguoti per smarkiai“, - pridūrė jis,
Taivano prezidentas Ma Ying-jeou, vadovaujantis
Pekinui draugiškai Gomindano partijai, sieks būti perrinktas
ateinantį sausį. Pasak J.P.Cabestano, Kinija nenorės kelti didelių
bangų prieš šiuos rinkimus.
Vašingtonas daugiau bendrauja su Pekinu, o ne Taibėjumi, tačiau
tebėra pagrindinis tiekėjas 23 mln. gyventojų turinčiai salai, o
šie ryšiai nuolat kursto įtampą JAV ir Kinijos santykiuose.
Taivanas iš pradžių pageidavo įsigyti 66 naikintuvus F-16 C/D,
kurių radarai geresni, o ginkluotės sistemos galingesnės negu šiuo
metu Taibėjaus turimų F-16 A/B. Šis užsakymas Vašingtonui buvo
pateiktas 2007 metais, reaguojant į didinama Kinijos karinę galią.
Tačiau Kinijos ir Taivano santykiai pagerėjo 2008 metais į
valdžią atėjus Ma Ying-jeou, kuris žadėjo stiprinti prekybos
ryšius su Pekinu ir įsileisti daugiau turistų iš žemyninės
Kinijos.
Kita vertus, Pekinas nesutiko atsisakyti galimo jėgos naudojimo
prieš Taivaną doktrinos, nors ši sala buvo savarankiška ilgiau nei
šešis dešimtmečius po 1949 metais pasibaigusio Kinijos pilietinio
karo.