Pabrėždama, koks tai sudėtingas uždavinys Europos įstatymų
leidėjams agentūra „Standard and Poor's“ pažemino ilgalaikį
Ispanijos kredito reitingą, remdamasi aukštu nedarbo lygiu šalyje,
sudėtinga biudžeto situacija ir dideliu įsiskolinimu privačiame
sektoriuje.
„Šis susitikimas vyksta, esant tokioms aplinkybėms, kai
svarbiausias prioritetas Didžiajam dvidešimtukui - ieškoti, kas
padėtų užtikrinti euro zonos stabilumą“, - sakė šaltinis
Prancūzijos finansų ministerijoje.
Prancūzijos ir Vokietijos valdžia rengia naują krizės
įveikimo planą ir žada jį paskelbti iki Europos Sąjungos
viršūnių susitikimo spalio 23 dieną.
Nuogąstavimai dėl galimų Graikijos finansų sistemos nemokumo
padarinių ir galimų kitų nemokumų smarkiai sujaudino rinkas liepos
pabaigoje. Bendrasis pasaulio vertybinių popierių biržų indeksas
nukrito 17 proc., palyginti su aukštais rodikliais gegužę.
„Šis susirinkimas - svarbus etapas prieš (G-20 susitikimą)
Kanuose ir vertinga galimybė padaryti spaudimą euro zonai“, - sakė
vienas G-20 delegatų.
Kanados finansų ministras Jimas Flaherty davė
toną būsimam susitikimui jau ketvirtadienio vakarą, kai pasakė
žurnalistams, išvykdamas iš Otavos, kad euro zonos valdžios
veiksmai nepasiekia būtino lygio.
Japonija paragins partnerius Europoje remti savo bankus, pranešė
finansų ministras Junas Azumi.
Skilimo pavojus
Ne taip, kaip 2009 metais, kai Didžiojo dvidešimtuko šalys
priėmė suderintą pasaulinės ekonomikos krizės įveikimo
programą, forumui šįkart gresia skilimas: pasaulio visuomenė
ginčijasi dėl neryžtingų Europos veiksmų įveikti krizei, kuri
prasidėjo prieš dvejus metus Graikijoje, o Vašingtonas kariauja
valiutų karą su Pekinu.
Paryžius ir Berlynas mąsto, kaip atlikti bankų
rekapitalizaciją. Vokietija nori ryžtis antrajai nuostolių
Graikijos obligacijų turėtojams bangai, o Paryžius su tokiu
scenarijumi nesutinka. Dvi euro zonos sunkiasvorės taip pat
skirtingai žiūri į valiutos bloko bendrų obligacijų idėją, nes
Vokietija nenori didinti skolinimo kainos.
Prancūzijos ir Vokietijos antikrizinio plano esmė tikriausiai
bus paprašyti bankus sutikti su didesniais nuostoliais dėl Graikijos
obligacijų, taip pat pradėti probleminių bankų, kurių akcijų
vertė krito nuogąstaujant dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo
Atėnų skolų, rekapitalizaciją.
Plano pagrindą sudarys susitarimas, kaip išplėsti Europos
finansinio stabilumo fondo (EFSF) galimybes, ir reikalavimas dėl
ekonominės koordinacijos užtikrinimo terminų, daugiausia dėmesio
skiriant griežtai biudžeto kontrolei.
Viena svarbiausių problemų yra ta, kad nors stabilumo fondas
sustiprins Graikijos, Portugalijos ir Airijos gelbėjimą, jo lėšų
neužteks Italijai ir Ispanijai, jeigu jas ištiks ta pati bėda.
G-20 gali padaryti pareiškimą dėl euro zonos krizės
baigiamajame komunikate ir baigiamojoje finansininkų susitikimo
spaudos konferencijoje šeštadienio vakarą, bet kažin ar kokių
nors svarbių naujienų bus sužinota iki to.