JAV skelbė įvairias sankcijas Iranui jau tris pastaruosius
dešimtmečius, todėl galima manyti, kad Vašingtonui praktiškai
nebeliko kitų finansinių priemonių, galinčių paveikti šiitiškos
respublikos politiką.
Šie samprotavimai tapo itin aktualūs, Amerikai planuojant
atsaką dėl atskleisto numano Irano organizuoto sąmokslo nužudyti
Saudo Arabijos ambasadorių Vašingtone.
Tačiau sankcijų ekspertai, įskaitant buvusius JAV Iždo
departamento pareigūnus, teigia, kad Vašingtonas dar turi pakankamai
pasirinkimų: pavyzdžiui ,sankcijos gali būti taikomos ginklų
prekybos tarpininkams arba Iranui technologijas parduodančioms
bendrovėms.
Pasak jų, pagrindinė problema, jog likusios griežtos priemonės
gali būti prilygintos „masinio naikinimo sankcijoms“.
Pagrindiniu šių priemonių taikiniu gali tapti Irano centrinis
bankas (Bank Markazi), kuris yra viena iš svarbiausių grandžių,
įgyvendinant šiitiškos respublikos finansų ir energetikos
interesus.
JAV vyriausybė jau yra uždraudusi savo piliečiams ir
juridiniams asmenims turėti verslo ryšių su „Bank Markazi“, tačiau
specifinis Iždo departamento sprendimas gali iš esmės įšaldyti
bet kokių užsienio subjektų ryšius su šiuo banku.
„Iš esmės pasaulio finansų institucijos turėtų rinktis -
daryti verslą su Jungtinėmis Valstijomis arba (Irano) centriniu
banku“, - sakė buvęs Iždo departamento kovos su terorizmu ir
finansinės žvalgybos biuro patarėjas Avi Jorischas (Avis
Džorišas).
Ši priemonė galėtų smarkiai paveikti užsienio bankus, Irano
vyriausybės pajamas ir šios šalies valiutos stabilumą.
Tokios sankcijos būtų ypač veiksnios, nes „Bank Markazi“ tvarko
Irano energetikos išteklių gavybos sektoriaus, sudarančias 70 proc.
valstybės pajamų, lėšas.
„Iranas savo naftos verslą tvarko per centrinį banką, - sakė
A.Jorischas. - Kelis pastaruosius mėnesius JAV izoliavo vis daugiau
Irano finansinių institucijų Irane - galbūt 20 iš 30 , todėl
Iranas vis labiau kliovėsi centriniu banku, atliekant šiuos
sandorius.“
Kaip nurodoma nutekintuose konfidencialiuose JAV diplomatiniuose
pranešimuose, Iranas pastaraisiais metais per „Bank Markazi“
atlikdavo palaikė finansinius ryšius su Pietų Korėja, Prancūzija,
Didžiąja Britanija, Ispanija ir Italija.
Neseniai JAV Kongreso tyrimų tarnybos pateiktoje ataskaitoje
kalbama apie galimybes blokuoti Irano pajamas už parduodamą naftą,
o tai savo ruožtu sukeltų ištuštintų šiitiškos respublikos
valiutos atsargas, nusmukdytų Irano valiutos kursą ir nepakeliamai
pabrangintų importą.
„Centrinis bankas prisideda palaikant Irano valiutos stabilumą, o
nestabili valiuta, pasak tų, kurie priešinasi šiai sankcijai, gali
pakenkti Irano galimybėms importuoti kai kuriuos reikalingus maisto
ir medicinos produktus“, - sakoma šioje ataskaitoje.
Toks žingsnis svarstomas jau seniai, tačiau tiek ankstesnis JAV
prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), tiek dabartinis
šalies vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) nesugebėjo įtikinti
Europos prisidėti prie daugiašalių sankcijų ir nenorėjo naudoti
JAV teisinių priemonių, kad įvestų jas vienašališkai.
„Daugiausiai problemų kėlė Europa - nesu tikras, kad
pagrindinės Europos galybės šiuo metu yra tiek pat susirūpinusios
dėl Irano kaip Jungtinės Valstijos“, - sakė buvęs JAV gynybos
sekretorius žvalgybos reikalams Anthony Cordesmanas (Entonis
Kordsmanas), dabar dirbantis Vašingtone veikiančiame Strateginių ir
tarptautinių studijų centre (CSIS).
Toks Vašingtono žingsnis taip pat kelia kitų pavojų.
Nepalikus Iranui galimybių parduoti naftą Europoje, Indijoje
arba Japonijoje ir nepadidinus gavybos kitose šalyse, tokiose kaip
Saudo Arabija, energetikos ištekliai Jungtinėse Valstijose ir
Europoje gali pastebimai pabrangti.
Be to, Iranas gali rinktis mažiaus išrankius pirkėjus,
linkusius nepaisyti JAV sankcijų arba sugebančius jų išvengti,
nors rasti naujų klientų, kurie nupirktų didžiąją dalį iš
Irane kasdien išgaunamų 2 mln. barelių naftos būtų nemenkas
iššūkis.
Kita vertus, B.Obamai grasinant „griežčiausiomis sankcijomis“
prieš atsakinguosius už pastarąjį sąmokslą, žaidimo sąlygos
galimai jau pasikeitė.
Vienas Iždo departamento pareigūnas ketvirtadienį pripažino,
kad JAV svarsto galimybę skelbti sankcijas „Bank Markazi“.
Diskutuojant dėl mažesnio masto priemonių, siekiant panaikinti
spragą, leidžiančią Europai eksportuoti iš perdirbtus Irano
naftos produktus į Jungtines Valstijas, už Iždo departamento
sankcijų politiką atsakingas pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad
šio plano ekonominiai padariniai būtų „sudėtingi“.
Galutinis sprendimas gali priklausyti nuo to, ką JAV tikisi
pasiekti savo sankcijomis: nubausti Iraną, užkirsti kelią būsimoms
atakoms, sužlugdyti šiitiškos respublikos branduolinę programą ar
paskatinti režimo pasikeitimą?
Jeigu iš esmės siekiama „visko, kas buvo išvardyta“, tokiu
atveju sankcijos prie Irano centrinį banką vargu ar atneštų
sėkmę, nors jos gali sukelti nemenką sumaištį platesniame
kontekste.
„Yra nemažai priemonių, kurias Jungtinės Valstijos gali
panaudoti spausti Iranui. Kitas klausimas, ar kurios nors iš jų
būtų lemiamos“, - pabrėžė A.Cordesmanas.