Dar neatslūgus emocijų audrai ekspertai ramina – dar šiek tiek palaukime.
„Mums reikia turėti strateginės kantrybės”, – taip šią savaitę viename Vilniuje vykusiame renginyje pareiškė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas, komentuodamas Ukrainoje ir visoje Europoje kilusias aistras.
Jos, suprantama, nerimsta dėl negailestingo Kijevo teismo sprendimo. Tai, ko reikalavo prokurorai buvusiai Ukrainos premjerei, dujų princesei J.Tymošenko, ji ir gavo – 7 metus kalėjimo.
Europos Sąjunga pasipiktinusi, J.Tymošenko rėmėjai įsiutę. Ukrainos teisę išmanantys specialistai tik gūžčioja pečiais – ko kito tikėjotės?
Nuosprendis J.Tymošenko vadinamas jos varžovo, Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus kerštu.
Bet ar Vakarai, kurių dalimi ukrainiečiai taip siekia tapti, išties supranta teisines ir politines Ukrainos subtilybes?
To „Lietuvos rytas” teiravosi Taraso Ševčenkos universiteto Tarptautinių santykių instituto direktoriaus Valerijaus Kopykos.
Nuteisė pelnytai?
– Kokia buvo jūsų pirmoji reakcija ir vertinimas, kai buvo perskaitytas J.Tymošenko nuosprendis?
– Faktas akivaizdus – J.Tymošenko nuteista, kitaip ir būti negalėjo.
Bet tikiuosi, kad per artimiausias kelias savaites viskas pasikeis, mat parlamente svarstomas įstatymas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos nuteista J.Tymošenko, dekriminalizacijos.
– Bet ar tai ne absurdiška? Teismas priėmė vieną sprendimą, po to iš karto veržiasi panaikinti įstatymą, už kurį tas pats žmogus nuteistas.
Tarsi viskas daroma tyčia dėl vieno žmogaus.
– Matote, visi mes gyvename teisinėje valstybėje – su trūkumais, bet vis dėlto teisinėje.
Bent jau aš taip manau, nes jei tuo abejosime, tai bus kelias į niekur, į anarchiją.
Mano nuomone, J.Tymošenko nuteista už konkrečius pažeidimus, ne išgalvotus. Kiek ta byla politinė, kitas klausimas.
Tačiau pridurčiau, jog teismai Ukrainoje paprastai patenkina 99,98 procento visų prokurorų prašymų nuteisti kaltinamąjį.
Tai reikšmingas faktas, apie kurį Europoje nekalbama.
Pavojingas ES žaidimas
– Bet juk Europoje būtent taip ir manoma bei garsiai sakoma: tai yra politinė byla, V.Janukovyčiaus, o ne teisėjo nuosprendis.
– Aš nevisiškai sutinku su tokiu vertinimu. Tai įrodyti labai sunku, o teisme ką nors įrodyti arba paneigti argumentais daug lengviau. Kita vertus, visiškai akivaizdu, kad šis teismo procesas labai kenkia Ukrainos eurointegracijos procesui.
Bet tai Europos problema, kodėl ji sieja asociacijos, laisvosios prekybos sutartį su teisiniu vieno žmogaus procesu.
Beje, tai ne pirmas kartas. Ir net nekalbama, jog bandymas spręsti J.Tymošenko bylą buvo dar valdant prezidentui Viktorui Juščenkai.
Akivaizdu, kad J.Tymošenko savo garsiojoje byloje dėl dujų pati priėmė sprendimus. Nepasitarusi nei su vyriausybe, nei su parlamentu, nei su prezidentu.
Apie tai ES nekalba, bet sako, kad tai – politinė byla.
Ir, ko gero, tai tik dar labiau didina ukrainiečių skepticizmą dėl eurointegracijos, jau neminint krizės pačioje ES ir neaiškumo dėl Bendrijos ateities. Turiu omenyje ES poziciją.
Pavyzdžiui, Ukrainos visuomenė negali suprasti, kodėl ES negali mums suteikti perspektyvos. Kada mes galėtume tikėtis narystės – po 5, 10, 20 metų?
Kuo mūsų šalis blogesnė už, tarkime, Rumuniją, Bulgariją?
Jos juk taip pat neatitiko visų kriterijų. Tiek mums, tiek ES naudinga Ukrainos narystė.
– Tad kodėl tuomet ES J.Tymošenko bylą vadina politine ir svaidosi grasinimais?
– Matote, politika visada yra žaidimas. Pačioje Europoje ne viskas gerai dėl vadinamųjų demokratinių vertybių.
Kaip, pavyzdžiui, sprendžiama nelegalių migrantų, romų problema Prancūzijoje? Kitas pavyzdys: visada gailėjausi, kad Ukraina atidavė Rusijai savo branduolinį ginklą.
Taip, mes negalėjome jo išlaikyti ir dabar jis mums nereikalingas, bet atidavėme, ir tiek. O ką už tai gavome? Nieko. Viskas turi būti paremta pragmatizmu.
Tad koks pragmatizmas yra ES, jei Ukrainos eurointegraciją stabdo pats Briuselis?
Galime kalbėti apie bylos politizavimą, tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad pastaruoju metu yra labai daug panašių bylų.
Jos keliamos ne tik opozicijos politikams, bet ir V.Janukovyčiaus rėmėjams, pavyzdžiui, neseniai dėl korupcijos buvo iškelta byla vienam įtakingam Regionų partijos veikėjui.
Tad jei valdžios centralizacija yra politizavimas, tuomet galima tai sieti su politika, tačiau atkreipčiau dėmesį, kad ukrainiečiai pavargo nuo neteisiamumo atmosferos. Pastarosios bylos realiai yra pirmosios per visus 20 nepriklausomybės metų.
– Bet ar V.Janukovyčius nerizikuoja izoliuoti savęs kurdamas nepriklausomo šalies vadovo įvaizdį? ES baugina izoliacija, o sutarties, už kurią nuteista J.Tymošenko, Rusija nė neketina keisti. Jeigu tik Ukraina vėl pamėgintų, vargu ar jai kas nors išeitų.
– Yra galimybė, kad Ukraina taps tokia pat izoliuota valstybė kaip, pavyzdžiui, Baltarusija. Vis dėlto A.Lukašenka jau 17 metų sugeba balansuoti tarp ES ir Rusijos.
Akivaizdu, kad balansuoti tarp ES ir Rusijos ir Ukrainai būtų labai naudinga. Jeigu ES bus ir toliau suinteresuota pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, jeigu atmes politines aistras, o aš manau, kad po kurio laiko taip ir įvyks, visi tik laimės.
Rusija savo ruožtu nenori laisvosios prekybos sutarties, ją domina tik muitų sąjunga. Ir jei ES Ukrainą paliks „ant ledo”, manau, kad mums bus labai sunku atsilaikyti prieš Rusijos spaudimą.
Ukrainos verslas juk dairosi ne į Rusiją, o į ES. Todėl kalbėkime ne apie izoliaciją, o apie tai, kur pasuks Ukraina ir kas parodys kryptį.
– O kodėl tuomet ES turėtų patikėti Kijevu ir daryti jam nuolaidas, jei J.Tymošenko teisinį procesą vadina politiniu, kitaip sakant, užima aiškią išankstinę poziciją ir kelia sąlygas?
– Na, ES galėtų parodyti J.Tymošenko nuteisusiam teisėjui, ką jis padarė ne taip. Kaip dabar tas teisėjas gali priimti kitokį sprendimą, jei įstatymas aiškiai sako, kad padarius pažeidimą numatyta būtent tokia bausmė, kurią gavo J.Tymošenko.
Būtent todėl dabar, ko gero, galėsime matyti labai efektingą manevrą, vertą teisinės valstybės, kai nepažeidžiant įstatymo sprendimas bus pakeistas dekriminalizuojant patį įstatymą.
V.Janukovyčiui tai naudinga politiškai – J.Tymošenko lyg ir kalta bei nuteista, bet ir atgauna laisvę. O Ukrainai naudinga įsiklausyti į ES prašymus ir taip sušvelninti Briuselio poziciją.
Niekam – nei Ukrainai, nei ES nenaudinga tarpusavyje vaidytis dėl J.Tymošenko ar dėl panašių problemų. Ir ES nereikia antros Baltarusijos pasienyje, jei norime būti tokia šalis.
Šalis pavargo nuo cirko
– O kokią matote J.Tymošenko ateitį? Ar ji – politinis lavonas?
– J.Tymošenko yra ne tik aistringa, gebanti uždegti kitus, bet ir labai talentinga politikė.
Neabejoju, kad jai tai – ne pabaiga. Antra vertus, vien šūkiai ir deklaracijos – dar ne viskas.
Ukrainiečiai pavargo nuo nuolatinių vaidų šalyje. Būtent todėl J.Tymošenko pralaimėjo rinkimus. Nuolatiniai konfliktai kildavo tarp leidžiamosios ir vykdomosios valdžios.
Cirkas parlamente. Atsibodo. Oranžinės revoliucijos dalyviai, būdami valdžioje, turėjo galimybes sukurti komandą, kuri efektyviai dirbtų ir siektų rezultatų.
Ukraina realiai prarado 7 metus. Bet tai nereiškia, kad dabartiniai valdantieji tvarkysis geriau, o J.Tymošenko visuomet galės būti opozicijoje ir laukti naujos galimybės.
Tai – mūsų tautinė problema. Po vieną mes labai talentingi, bet nuolat atsiduriame sudėtingoje strateginėje situacijoje ir nesugebame susitelkti.
Į kalėjimą – dėl sutarties su Rusija
* Teismo procesui dingstis buvo J.Tymošenko 2009 metais su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu sudaryti susitarimai dėl dujų tiekimo į Ukrainą.
* Esą J.Tymošenko, viršydama savo įgaliojimus, sutiko su nenaudingomis Ukrainai sutarčių sąlygomis, o tai nulėmė pernelyg dideles dujų kainas ir nuostolius valstybinei dujų bendrovei „Naftogaz”.
* Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius susitikimuose su Rusijos vadovu D.Medvedevu ir premjeru V.Putinu net tiesmukai reikalauja persvarstyti 2009 metų susitarimus.
* Ukrainos vadovas neslepia nepasitenkinimo, kad sutartys sudarytos dešimčiai metų, ir teigia, jog Kijevas už dujas moka per daug.
* Maskva savo ruožtu tvirtina, kad sutartys teisiškai nepriekaištingos. Tiesa, mainais už galimą dokumentų persvarstymą Kijevas turėtų leisti Rusijos dujų milžinui „Gazprom” prisijungti Ukrainos bendrovę „Naftogaz”.
* Tačiau V.Janukovyčius jau kelis kartus viešai atsisakė sutikti su tokiais Rusijos siūlomais mainais.