„Esame nusivylę, bet nenustebinti pono Berezovskio
prisipažinimo“, - sakoma „Forbes“ redaktorių tarybos narės Kai
Falkenberg pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai „Reuters“.
„Amerikoje toks elgesys būtų laikomas rimtu reikalu. Tikimės,
kad Anglijos institucijos tai traktuos panašiai“, - pridūrė ji.
K.Falkenberg atsisakė nurodyti, ar „Forbes“ kreipsis į teismą.
B.Berezovskio atstovė spaudai komentuoti atsisakė, o su jo
advokatu susisiekti nepavyko.
B.Berezovskis, kuriam Britanija yra suteikusi politinį
prieglobstį, šiuo metu bylinėjasi Londono aukštajame teisme su
Rusijos milijardieriumi Romanu Abramovičiumi.
B.Berezovskis kaltina R.Abramovičių, kad šis jį privertė
parduoti 50 proc. naftos kompanijos „Sibneft“ akcijų sumažinta
kaina. Už jas B.Berezovskis gavo 1,3 mlrd. dolerių, o po kelerių
metų, 2005-aisiais, „Sibneft“ akcijas „Gazprom“ nusipirko jau už
13,1 mlrd. dolerių.
R.Abramovičius neigia, kad B.Berezovskis kada nors turėjo
„Sibneft“ akcijų ir tvirtina, kad pinigai jam buvo mokami, siekiant
užtikrinti politinę apsaugą, o ne kaip dividendai arba mokėjimai
už akcijas.
B.Berezovskis argumentuoja, kad nusipelnė dalies akcijų, nes
naudodamasis savo įtaka buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino
administracijoje pasirūpino, kad valstybinės įmonės, kurios
vėliau buvo apjungtos į „Sibneft“, būtų privatizuotos ir perduotos
valdyti R.Abramovičiui.
Aukštajame teisme jis tvirtino pasinaudojęs savo ryšiais, kad
iš privatizavimo aukciono būtų pašalintas vienas pirkėjas,
įtikinęs kitą potencialų pirkėją nedalyvauti, o trečius -
pasiūlyti žemesnes kainas.
Tačiau 2001 metų birželį nagrinėjant bylą dėl numanomo
„Forbes“ šmeižto B.Berezovskis pasirašė parodymus, kuriuose neigė
daręs spaudimą B.Jelcinui dėl „Sibneft“ ir kitų verslo reikalų,
taip pat neigę, jog „Sibneft“ privatizavimo aukcionas buvo
surežisuotas.
B.Berezovskis iškėlė bylą „Forbes“ dėl 1996 metais paskelbto
straipsnio, kuriame rusų magnatas kaltinamas daręs nesąžiningą
įtaką Kremliui ir naudojęsis ja, kurdamas verslo imperiją,
vertinamą daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
B.Berezovskis sakė, kad iš šio straipsnio taip pat galima
susidaryti nuomonę, jog jis yra susijęs su savo verslo varžovų
žudymu ir nusikalstamu pasauliu, nors žurnalas šiuos kaltinimus
neigia.
Nagrinėjant šmeižto bylą, „Forbes“ taip pat argumentavo, kad
B.Berezovskis taip pat pasinaudojo savo įtaka B.Jelcinui, kad
perimtų televizijos ORT kontrolę.
2001 metais B.Berezovskis šį faktą neigė, tačiau praeitą
savaitę pripažino įtikinęs B.Jelciną privatizuoti ORT.
Teisme paklaustas, ar naudojosi savo pažintimis Kremliuje, kad
paveiktų šio transliuotojo privatizaciją, magnatas pareiškė:
„Taip, teisingai... Prezidentas tai suprato, nes aš jam pateikiau
priežastį, ir tai buvo svarbu.“
Paprašytas paaiškinti prieštaravimus tarp praeitą savaitę
išsakytų komentarų ir 2001 metų rašytinių parodymų,
B.Berezovskis atsakė: „Geras klausimas... Aš tiesiog nebuvau
atsargus, kai tai pasirašiau.“
Pasak jo, skaitydamas jis neįsigilinęs į dokumentą, kurį
parengęs jo advokatas Andy Stephensonas iš
advokatų firmos „Carter Ruck“.
A.Stephensonas sakė negalįs komentuoti bylos, kuri dabar yra
teisme, ir pridūrė, jog jis padarė pareiškimą, kris pridėtas
prie Berezovskio ir Abramovičiaus bylos. Šis dokumentas kol kas
nėra viešai prieinamas
„Forbes“ šmeižto bylos procesas vyko šešerius metus, byla
galiausiai buvo uždaryta, kai žurnalas pateikė teismui
pareiškimą, jog nesiekia kaltinti B.Berezovskio buvusio padėjėjo
nužudymu, sutinkant su tuo kad nėra jokių duomenų, kurie sietų
jį su bet kokia žmogžudyste ir sutinkant, kad būtų neteisinga
apibūdinti B.Berezovskį kaip mafijos bosą.