Roma parklupdyta. Juodi gaisro dūmai plaikstosi prieš San Giovanni in Laterano katedrą ir Šventuosius laiptus. Gretimoje Emanuele Filiberto gatvėje užsiliepsnojo karabinierių šarvuotis. “Juodieji blokeriai” ploja. Ašarinių dujų pritvinkęs oras degina akis, peršti gerklę.
“Eik lauk su savo fotoaparatu, prakeiktas policininke”, — sako man juoda striuke vilkintis energumenas košdamas žodžius pro respiratorių. Spėju pamatyti beisbolo lazdą. “Palauk, aš nesu “agente”—policininkas. Aš žurnalistas”. “Parodyk pažymėjimą”, — reikalauja juodas žmogus.
Čia jų teritorija. Čia šeimininkauja - “black blocker” — juodieji blokeriai.
Juodas energumenas dar kažką sako, bet prie vartų artėja policijos šarvuotis su vandens patranka. Šauna iš arti, maždaug vieno—dviejų metrų.
Vandens stulpas parverčia vieną “juodąjį” tarsi šapą.
Karabinierių ir “Guardia di Finanza” pajėgos dvi valandas tamposi tarp Manzoni gatvės ir Appia Nuova gatvės. Bando pralaužti “juodųjų” gretas. Šie tarsi tikri gatvių kovos profesionalai atsitraukinėja organizuotai, paskui kontratakuoja. Mėto uždegtas petardas, šaligatvių plytas.
Roma pašiurpusi. San Giovanni in Laterano aikštė visko matė: demonstracijų, eitynių, protestų. Bet tai, kas čia vyksta — tikrų tikriausias karas.
Sproginėja ašarinių bombų užtaisai. Neįmanoma kvėpuoti, plaučiai, rodos, degte dega.
Prie manęs prieina juodai vilkintis vaikinas: siūlo vandens ir citrinos. “Valgyk citriną—palengvės”.
Dėkoju ir bandau toliau fotografuoti. Matau mano kolegą iš užsienio spaudos asociacijos.
Jam nepasisekė: vandens patranka užliejo filmavimo aparatą.
“Guardia di Finanza” ir karabinieriai džiaugiasi gavę pastiprinimą — keletą policijos šarvuočių. Bet “juodieji” nesitraukia: stato barikadas. Jie pasiruošę mūšiui: respiratoriai, šalmai, lazdos, geriamas vanduo.
Visas šis mūšis labai keistas. Nors kaukia sirenos, danguje ūžia policijos sraigtasparniai, tačiau viskas vyksta tyloje. Jokių šūkių, jokių dainų. Skamba tik “juodųjų” vadų komandos: “Pirma eilė — į priekį. Antroji pasiruošia”.
Liepsnoja karabinierių šarvuotis, kažkas spėjo ant borto užtepti užrašą: “all cops are bastards”.
Taikiai manifestuoti susirinkę žmonės paniškai traukiasi, kai kas bando bėgti į gretimą parką. Artėja dar keli policijos šarvuočiai, vėl šaudo vandens patranka.
Galų gale policija ir karabinieriai pradeda stumti “juoduosius” iš aikštės link mados parduotuvių gatvės Appia Nuova.
Prekybininkai veltui laiko neleidžia: sutartinai nuleidžiamos parduotuvių metalinės užtvaros.
Didžiuliame “COIN” prekybos centre rėkia žmonės, prašosi išleidžiami, tačiau užtvaros nebepakyla.
Municipalinės policijos pareigūnai ragina visus skirstytis: “Jie artėja, mūšio epicentras juda link Magna Grecia gatvės”. Artėja ir ašarinių dujų tvaikas. Dabar “juodieji”keičia taktiką. Pasidalina į atskiras grupes ir pasileidžia Magna Grecia gatve. Nespėję uždaryti parduotuvių komersantai apimti siaubo laukia akmenų krušos.
Tačiau “juodieji blokeriai” net traukdamiesi laukosi tikslios taktikos. Jie neliečia drabužių salonų, barų.
Jų tikslas — bankai. Ties Tuscolo aikšte — pirmasis taikinys: “Unicredit” bankas.
Strypais, šiukšlių konteinerių dangčiais daužomos banko vitrinos. Byra šukės, vienas “juodasis” daužo į gabalus bankomatą.
Sekantis bankas — BNL. Nurovę šiukšlių konteinerio dangtį riaušininkai bando pramušti stiklines duris. Nepavyksta. Tada pasitelkiamas kelio ženklio stulpas. Keli smūgiai ir banko durys išvirsta. “Mums pinigų nereikia, mums pinigų nereikia” – rėkia traukdamiesi juodieji blokeriai.
Paskubomis stato barikadą iš konteinerių ir išsisklaido po šonines gatves.
Du kapišonus užsimaukšlinę vaikinai užeina į barą ir prašo alaus.
Išsigandęs barista prašo nieko nedaužyti. “Mūsų nedomina dirbantys žmonės. Mes skelbiame karą bankams”, — aiškina riaušininkai palikdami pinigus. “Gal tarp jūsų yra bankininkų?”, — įsakmiai klausiai “juodieji”.
Prisipažinti, kad dirbi banke šįvakar Romoje būtų mirties nuosprendis.
Vakaroja. San Giovanni in Laterano baziliką gaubia dūmai. Taiki “pasipiktinusiųjų” tapo nuožmaus karo lauku. Roma tokio nematė nuo 1968—ųjų.