Šeštadienį 951-ame mieste 80-yje šalių vyko protestai,
kuriuos įkvėpė kampanija, užgimusi gegužės 15-ąją mitingu
Madrido centrinėje „Saulės vartų“ aikštėje, kurį surengė
„Indignados“ („Pasipiktinusiaisiais“) pasivadinusi grupė.
„Judėjimas „Indignados“ vėl kyla su pasauline jėga“, -
sekmadienį skelbia antraštė pirmajame Ispanijos dienraščio „El
Pais“ puslapyje. Italijos „La Stampa“ rašo: „Pasaulis išeina į
gatves: vieningas, taikus ir spalvingas“.
„Faktas, kad dabar aiškiai yra tarptautinis judėjimas. Jo
įžanga buvo Arabų pavasaris, matytas Kaire, Tunise ir Bengazyje“, -
rašo italų dienraščio „La Repubblica“ skiltininkas Eugenio
Scalfari.
„Jis išreiškia pyktį kartos, kuri neturi ateities ir tikėjimo
tradicine politika, bet visų pirma - visomis finansinėmis
institucijomis“, - sakė jis.
Didžiausi mitingai vyko Lisabonoje, Madride ir Romoje, kur į
gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Tūkstančiai
protestavo ir Vašingtone bei Niujorke, kur pastarosiomis savaitėmis
sustiprėjo judėjimas „Occupy Wall Street“ („Užimk Volstritą“).
„Labai jaudinama, kad šis judėjimas, kuris užgimė čia,
išplito po visą pasaulį. Jau buvo laikas žmonėms pakilti“, -
„Saulės vartų“ aikštėje sakė 24 metų Carmen Martin.
Londone keliems tūkstančiams žmonių susirinkus finansiniame
rajone netoli Šv.Pauliaus katedros, kilo susistumdymai. Demonstrantai
nešėsi transparantus su užrašais „Kontratakuot“ („Strike Back“),
„Jokių mažinimų!“ ir „Goldman Sachs“ yra velnio darbas!“.
Prie mitingo Londone prisidėjo „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas
Assange'as, kuris nuo Šv.Pauliaus katedros
laiptų į protestuotojus kreipėsi tokiais žodžiais: „Viena
priežasčių, kodėl remiame tai, kas vyksta čia, „Occupy London“
(„Užimk Londoną“), yra ta, kad bankininkystės sistema Londone gauna
korumpuotus pinigus“.
Kai kurie protestuotojai , nepaisydami policijos raginimų
skirstytis, per naktį stovyklavo priešais katedrą pastatytose
palapinėse, kurių buvo maždaug 70. Dalyviai sakė, jog ketina čia
likti tol, kol vyriausybė reaguos į jų reikalavimus.
Dideli protestai įvyko prie Europos Sąjungos (ES) institucijų
Briuselyje ir Frankfurte, taip pat - Atėnuose, kur daugelio žmonių
pasipiktinimą sukėlė skausmingi, tarptautinių skolintojų mainais
į finansinę pagalbą primesti biudžeto apkarpymai.
Romoje, kur įvyko didžiausias šeštadienio smurto protrūkis,
mitingas greit virto gatvių mūšiais, kuriuose susirėmė
protestuotojų su gobtuvais grupės ir policija. Pareigūnai prieš
riaušininkus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.
„Šiandien yra tik pradžia. Viliamės žengti į priekį su
pasauliniu judėjimu. Mūsų daug ir mes norime tų pačių dalykų“,
- sakė 24 metų protestuotojas Andrea Muraro,
inžinerijos studentas iš Padujos.
„Tik vienas sprendimas: revoliucija!“ - skelbė vienas plakatas.
Viena protestuotojų grupė nešė karstą iš kartono su ant jo
užrašytu Italijos premjero Silvio Berlusconi vardu.
S.Berlusconi vėliau pasmerkė „neįtikėtiną smurto lygį“ per
demonstraciją, kuri vyko saugumo sumetimais uždarius svarbiausius
Romos monumentus.
„Šiandien Romoje matėme tai, kas blogiausia Europoje“, - sakė
meras Gianni Alemanno.
Protestuotojų grupės Italijos sostinėje padeginėjo
automobilius, daužė bankų langus, svaidė akmenis į policininkus
ir nusiaubė vieną bažnyčią.
70 žmonių buvo sužeista; policija areštavo 12 asmenų.
Niujorke, kur raitoji policija įsiveržė į Taimso aikštę,
buvo areštuoti 88 žmonės. Buvo sužeista mažiausiai viena moteris.
Kanadoje, miestuose visoje šalyje, daugiau kaip 10 tūkst.
žmonių per taikias protesto akcijas pūtė burbulus, brązgino
gitaras ir skandavo šūkius prieš korporacijas.
„Tikiu, kad vyksta revoliucija“, - sakė 30 metų Annabell Chapa, kuri į mitingą Toronte vežimėlyje atsivežė vienų metų sūnų Jaydną.
Protestus netikėtai parėmė Italijos centrinio banko vadovas
Mario Draghi, kuris yra dirbęs Volstrito gigantėje
„Goldman Sachs“ ir kuris kitą mėnesį turi perimti vadovavimą
Europos centriniam bankui.
„Jie pyksta ant finansų pasaulio. Aš juos suprantu“, -
šeštadienį per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą
Paryžiuje sakė M.Draghi. Tačiau jis išreiškė apgailestavimą
dėl pranešimų apie smurtą.
Portugalijos sostinėje Lisabonoje, kur demonstracijoje dalyvavo
maždaug 50 tūkst. žmonių, 25 metų Mathieu Rego sakė: „Mes esame finansinių spekuliacijų aukos ir ši taupymo
programa mus sužlugdys. Turime pakeisti šią supuvusią sistemą“.
Mažesni, daugiausia taikūs protestai taip pat vyko Amsterdame,
Ženevoje, Majamyje, Juodkalnijoje, Paryžiuje, Sarajeve, Serbijoje ir
Ciuriche, kur žmonės skandavo antikapitalistinius šūkius.
Meksikoje, Peru ir Čilėje tūkstančiai žmonių protestavo
prieš tai, ką vadina neteisinga finansų sistema ir užsitęsusiu
nedarbu.
Dienai prasidedant šimtai žmonių dalyvavo demonstracijose
Honkonge ir Tokijuje. Japonijos sostinėje demonstrantai reiškė savo
pasipiktinimą dėl Fukušimos branduolinės nelaimės.
Šimtai žmonių įsirengė stovyklą ir prie Australijos
centrinio banko Sidnėjuje.