Pagal konstituciją, po rinkimų būtent prezidentas privalo nurodyti partiją, kuri formuos vyriausybę.
Ignoruodamas įstatymą ir nelaukdamas įgaliojimų parlamento rinkimus laimėjęs D.Tuskas netikėtai pranešė, kad naują ministrų kabinetą telks jis, bet tik po Naujųjų metų.
Tokį delsimą premjeras motyvavo tuo, kad Lenkija iki sausio mėnesio pirmininkauja ES, ir ministrų keitimas galėtų komplikuoti europinių įsipareigojimų vykdymą.
Šio pasiteisinimo apgaulingumu opozicija suabejojo, o žiniasklaida netrukus atskleidė, kad D.Tuskas pradėjo karą su įtakinga savos partijos frakcija, kurią, pasirodo, remia ne kas kitas, o pats prezidentas.
Prezidento iniciatyva
B.Komorowskis be užuolankų pareiškė, kad neketina keisti tradicijos, kai po rinkimų prezidentas kviečiasi į atskirą pokalbį visų partijų lyderius ir tik po to vienam jų paveda formuoti vyriausybę.
Todėl B.Komorowskio antausis D.Tuskui buvo ypač skaudus ir šis nusižeminęs nuskubėjo į pokalbį pas prezidentą. Po vizito B.Komorowskis pranešė, kad nauja D.Tusko vyriausybė bus prisaikdinta ne po Naujųjų metų, bet iki lapkričio 22-osios.
Be to, prezidentas informavo, kad per pirmą naujo Seimo posėdį lapkričio aštuntą dieną jis ketina skaityti specialų pranešimą apie šalies būklę visai tautai.
Iki tol metinius pranešimus ir naujos vyriausybės įsipareigojimus Seime skelbdavo tik premjerai, tačiau B.Komorowskis jau anksčiau buvo pažadėjęs aktyviau kištis į naujo Seimo darbą.
Kiša pagalius į ratus
Manoma, kad B.Komorowskį tokiam žingsniui paskatino ne tik siekis būti išrinktam antrajai kadencijai, bet ir vis didėjantis populiarumas sociologinėse apklausose.
Kadencijos pradžioje žiniasklaida kritikavo B.Komorowskio neapgalvotus juokelius ir nereagavimą į svarbius įvykius, o opozicija jį pašaipiai pravardžiavo girininku.
Tačiau vėliau prezidento santūrumas ir lėtumas tautiečiams ėmė vis labiau patikti, juolab kad B.Komorowskis atsiribojo nuo PPP, kritikavo vyriausybę ir net vetavo Seimo sprendimus.
Spėjama, kad po 4 metų D.Tuskas kels savo kandidatūrą į prezidentus, o šių pareigų nenorintis prarasti B.Komorowskis siekia jį susilpninti ir todėl remia vidinę opoziciją Piliečių platformos partijoje (PPP).
Rietenos partijos viduje
Tai, kad D.Tuskas įsivėlė į slaptą kovą su prezidentu bei pastarojo remiama viena frakcija PPP, paliudijo ir D.Tusko sprendimas naujuoju Seimo vadovu nebeskirti Grzegorzo Schetynos.
Šis politikas daug metų buvo vadinamas dešiniąja D.Tusko ranka, tačiau prieš dvejus metus kilus azartinių žaidimų skandalui premjeras jį pašalino iš vidaus reikalų ministro pareigų, šitaip gelbėdamas partijos įvaizdį.
G.Schetyna neatleido tokios išdavystės ir suartėjo su B.Komorowskiu, kuris padėjo jam tapti Seimo pirmininku. Eidamas šias pareigas G.Schetyna sutelkė savo frakciją PPP ir ėmė kritikuoti premjerą dėl reformų nevykdymo ir lėto įstatymų rengimo.
„Gazeta Wyborcza” apžvalgininkų manymu, D.Tuskas išsigando to, kad po Seimo rinkimų G.Schetynos frakcija pagausėjo.
Premjeras esą dabar panoro G.Schetyną skirti infrastruktūros ministru. Ir skirti vien tam, kad dėl prastos kelių būklės mažėtų šio politiko populiarumas.
Ginčai su partneriais
Premjeras įsivėlė ir į nesutarimus su partneriais vyriausybėje – Valstiečių partija. Ši politinė jėga rinkimuose tikėjosi pelnyti gerokai daugiau mandatų, tad iš anksto numatė reikalauti daugiau ministrų pareigybių saviškiams.
Iškovoję trimis mandatais mažiau nei prieš ketverius metus, valstiečiai dar neatsisakė didesnių norų, todėl jų lyderio Waldemaro Pawlako derybos su D.Tusku kol kas yra nevaisingos.
234 parlamentarų koalicijoje yra tik 28 valstiečių atstovai, bet pastarųjų nebetenkina siūlymas vadovauti penktadaliui ministerijų. Nepavykus susitarti, PPP į koaliciją gali kviestis kairiuosius.