Žaliavomis pagrįsta Rusijos ekonomika labiausiai nei kitos
nukentėjo nuo ankstesnės krizės, patyrusi 8 proc. kritimą ir
gavusi biudžetą su deficitu po dešimtmečio augimo ir proficito,
bet išvengė išlaidų mažinimo, nes turi stabilizavimo fondą ir
greitai vėl sugrįžo tos pačios naftos kainoms. Iki 2011-2012 metų
rinkimų, pagal kurių rezultatus V.Putinas ketina sugrįžti į
Kremlių mažiausiai šešeriems metams, valdžia išdalijo
trilijoninius pažadus, orientuodamasi į brangią naftą, nors ir
laukiama naujos krizės bangos.
Aleksejus Kudrinas - apgalvotos politikos šalininkas, būtent ja
V.Putinas pasigyrė investuotojams iš užsienio per susitikimą
pirmadienį, - įspėjo dėl pavojų didinti socialines ir karines
išlaidas, tikintis aukštų naftos kainų, ir jo ginčas su tandemu
baigėsi atsistatydinimu iš finansų ministro posto.
V.Putinas sakė, jog pavojų nemato, ir tęs ankstesnę politiką
po rinkimų, o socialinių išlaidų augimą pavadino apsidraudimu nuo
naujos krizės bangos, kurią pranašauja, kaip mano premjeras,
masinės antikapitalistų akcijos pasaulio sostinėse praėjusį
savaitgalį.
„Mes labai dažnai, ypač artėjant svarbiems politiniams
įvykiams, girdime kritikos, kad labai daug lėšų skiriame
socialiniams poreikiams. Kad mes atitraukiame išteklius, kuriuos
galėtume skirti ekonomikos problemoms spręsti, verslui plėtoti“, -
sakė V.Putinas stambių užsienio bendrovių atstovams užsienio
investicijų taryboje Maskvoje.
„Gyventojai turi patys pajausti, savo kišene, savo sveikata, kad
šalyje kas nors keičiasi, ir keičiasi į gerąją pusę. Tik tada
galima tikėtis piliečių paramos ir naudotis jų pasitikėjimu.
Jeigu tai nevyksta, gali būti prieita prie situacijos, kurią mes
dabar matome kai kuriose išplėtotos ekonomikos šalyse, kai šimtai
tūkstančių žmonių išeina į gatves ir reikalauja to, ko šių
šalių vyriausybės įvykdyti negali“.
Šeštadienį per pasaulį nusirito socialinės lygybės
šalininkų, kurie reikalauja iš išsivysčiusių šalių valdžios,
kad ji padėtų žmonėms, o ne bankams, protestų banga.
Protestuotojai nepatenkinti, kad valstybės už mokesčių mokėtojų
pinigus išpirko problemines bankų skolas per 2008 metų krizę, o
priartėjus skolinimo krizei pasiūlė piliečiams susiveržti
diržus. Europos periferinių šalių vyriausybėms mėginant
sumažinti išlaidas, kad būtų galima išvengti nemokumo, šimtai
tūkstančių žmonių išėjo į Atėnų, Madrido, Lisabonos ir Romos
gatves. Rusijoje gali susidaryti tokia pati situacija, įspėjo
A.Kudrinas: jeigu kris naftos kainos, teks atsisakyti dalies rinkimų
pažadų arba didinti mokesčius.
V.Putinas patikino, kad visi pažadai bus ištesėti.
„Reikia laiku priimti sprendimus socialinėje srityje. Mes tai
darome atidžiai, bet nuosekliai. Mes ir toliau ketiname taip veikti.
Mes, be abejo, vykdysime visus savo socialinius pažadus. Aš manau,
kad tai - ekonominio stabilumo veiksnys. Nes tik taip galima
pasiekti pasitikėjimą ir, remiantis šiuo pasitikėjimu, vykdyti
apgalvotą ekonominę, biudžeto ir finansų politikimą“.
„STABILUMAS IR NUSPĖJAMUMAS“
V.Putino kritikai priekaištauja jam dėl investicinio klimato
pablogėjimo per daugiau nei dešimt jo buvimo valdžioje metų ir
ekonomikos modelio, pagrįsto žaliavomis, tebesilaikymo. o V.Putinas
sako, kad padėtis pamažu, bet negrįžtamai keičiasi.
„Rusijos rinkos patrauklumas vis dėlto auga. Pagrindiniai
veiksniai, kurie atsveria konjunktūros svyravimus, vis dėlto
stiprėja Rusijoje“, - sakė jis užsienio investuotojams ir patikino
juos, kad valdžia sugebės kontroliuoti situaciją, jeigu net ir bus
nauja krizė, apie kurios neišvengiamumą vis dažniau kalba
didžiausių pasaulio šalių politikai ir ekonomistai.
„Šiandien Rusija visiškai pasirengusi įvairiausiems pasaulio
ekonomikos raidos scenarijams. Sukauptas rimtas patyrimas ir tvirtumo
atsarga“, - sakė V.Putinas.
50 mlrd. dolerių per metus kapitalo bėgimą iš šalies jis
paaiškino užsienio veiksniais:
„Kai pasaulinė ekonomika susigūžia, pagrindinės rinkos
sumažėja, tokios šalys, kaip Rusija, besivystančios rinkos, ypač
tos, kurių ekonomika nepakankamai diversifikuota, patenka į rizikos
zoną, ir galimas investuotojas suka galvą, kaip persikelti į ten,
kur yra ramiau. Ir nors pavojaus šaltinis - stambios ekonomikos, bet
ten paprasčiau palaukti saugioje vietoje. Mes tai visi puikiai
suprantame, visi žinome“, - sakė V.Putinas.
Jis pasigyrė, kad infliacija sumažėjo iki rekordinio
dabartinės Rusijos istorijoje lygio - mažiau nei 7 proc. 2011
metais, padidėjo tiesioginės užsienio investicijos per 9 mėn. 20
proc., kad 2011 metų biudžetas be deficito, kad BVP sugrįš metų
pabaigoje į lygį iki krizės, kad vartojimo paklausos išaugimo 5
proc. ir yra teigiamas prekybos saldo.
„Jeigu, duok Dieve, kokie nors turbulentiniai procesai įsisuks
pernelyg smarkiai, vis dėlto Rusija šiems sunkumams šiandien
apskritai yra pasirengusi“, - sakė V.Putinas ir pažadėjo ekonomikos
politikos perimamumą po rinkimų, kuriuose jis ketina pasikeisti
vietomis su dabartiniu prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, perdavęs jam
vyriausybę.
„Artėjant bet kuriems politiniams įvykiams - juo labiau
parlamento ir prezidento rinkimams - investuotojus domina, kaip bus
plėtojama ekonomika, koks bus tolesnis ekonomikos kursas. Ekonomikos
gairių mes neketiname keisti ir gerai suprantame, koks svarbus
stabilumas ir nuspėjamumas“, - sakė V.Putinas.
„Mūsų svarbiausias uždavinys - užtikrinti makroekonomikos
stabilumą. Ketiname nuosekliai vykdyti atsakingą biudžeto ir
finansų politiką. Čia mes nenumatome jokių pakeitimų“.