57 metų politikas pergalės skonį jau pažįsta – prieš savaitę jis laimėjo Socialistų partijos rinkimuose, kur buvo išrinktas kandidatu į prezidento postą.
Partiniai ginčai jau pamiršti, diskusijos baigėsi. Socialistai telkiasi ir ketina padaryti viską, kad jų kandidatas pagaliau švęstų pergalę.
Nenuostabu, kad Prancūzijos socialistai ištroškę valdžios. Pastarąjį kartą į šalies prezidento kėdę kairysis atsisėdo 1995 metais. Būtent tuomet baigėsi 14 metų valdžiusio François Mitterrand’o era.
Socialistai neslepia vilčių, jog sėkmę jiems garantuos ne tik tas pats laimingas vardas, bet ir palankus metas – daugeliui šalies gyventojų, atrodo, iki gyvo kaulo įgriso ekonomikos problemos ir napoleoniškos N.Sarkozy asmeninės savybės.
Tuo tarpu F.Hollande’as laikomas visiška dabartinio Prancūzijos vadovo priešingybe. Tiesa, tiek gerąja, tiek blogąja prasme.
Varžovai – labai skirtingi
F.Hollande’as garsėja sugyvenamu charakteriu, savikritišku sąmoju ir paprastumu. Jį mėgsta netgi dešiniųjų pažiūrų priešininkai.
N.Sarkozy 2007 metais vos spėjo patogiai įsitaisyti prezidento kėdėje, o jau buvo imtas pravardžiuoti Prezidentu „bling bling”.
Ši pravardė jam prilipdyta dėl pomėgio mėgautis prabanga, įžymybės gyvenimo būdu ir galiausiai viso pasaulio žiniasklaidos analizuotų santykių su buvusiu modeliu Carla Bruni, kuri netrukus tapo jo žmona.
Tikriausiai tokias N.Sarkozy savybes ir turėjo galvoje F.Hollande’as, kai 2007 metais prieštaraudamas prezidento pasiūlytam mokesčių mažinimui turtingiesiems pasakė: „Aš nemėgstu turtingųjų.”
Skirtumų tarp politikų yra ir daugiau.
Atletiškas ir besistengiantis nepriekaištingai atrodyti N.Sarkozy žiniasklaidos nuotraukose dažnai vaizduojamas bėgiojantis arba minantis dviratį.
Tuo tarpu F.Hollande’ui vien ruošiantis nuožmiai rinkimų kovai teko numesti ne vieną kilogramą ir atidžiai įvertinti savo drabužius.
Į darbą motoroleriu važinėjantis Ponas Normalusis prieš Prezidentą „bling bling” – šitokias etiketes pavasarį tikriausiai susigrumsiantiems politikams dabar dažnai klijuoja žiniasklaida.
Ar partija išlaikys vienybę?
Skirtingi F.Hollande’o ir N.Sarkozy vadovavimo būdai. Pastarasis linkęs dominuoti, net skirstyti aplinkinius į draugų ir priešų stovyklas.
Kitokia nei jo nuomonė N.Sarkozy – akiplėšiškas įžeidimas.
F.Hollande’as garsėja neišsišokančiu, ramiu vadovavimu.
Būtent todėl dėl jo kandidatūros susitarė ir Socialistų partija, tarp kurios politikų netrūksta nesutarimų, kurie ilgus metus socialistams kainavo Eliziejaus rūmus.
Kairioji politinė jėga dabar tikisi, kad nesutarimai bus pamiršti ir partija prieš 2012 metų rinkimus susivienys už F.Hollande’ą.
Kita vertus, nekonfliktiškumą kai kurie kritikai laiko silpnąja socialistų kandidato vieta.
Jie teigia, kad 1997–2008 metais Socialistų partijai vadovavęs F.Hollande’as pernelyg buvo linkęs į kompromisus – jis esą nesugeba apginti savo paties pozicijos.
Kiti netgi tikina, kad socialistas apskritai neturi tvirtų nuostatų ir visuomet pasirenka lengviausią sprendimą. Treti atrėžia, kad tokie vertinimai perdėti, nes niekas negali iškilti taip aukštai neturėdamas tam tikros nuoseklios linijos.
Vis dėlto daug kas nerimauja, kad F.Hollande’o polinkis į kompromisus, o ne į kovą gali jam kliudyti kovoti su tokiais priešininkais kaip N.Sarkozy.
Net pats Prancūzijos vadovas savo varžovą pašiepiamai esą yra pavadinęs cukraus gabalėliu, kuris atrodo kietas, bet įmestas į vandenį ištirpsta.
Kol kas F.Hollande’as tvirtai ir drąsiai dalija pažadus. Nors jo idėjos toli gražu nėra revoliucinės, jos aiškiai rodo, kad jam atėjus į prezidento postą Paryžiaus politika iš dešinės pakryptų į kairę.
Daugiau nuosaikios pozicijos besilaikantis F.Hollande’as jau pažadėjo geriau reguliuoti finansų rinkas, kovoti su nedarbu, mažinti sveikatos apsaugos ir būsto kainas. Tradiciniai kairiųjų pažadai.
Dešinieji kilnoja antakius girdėdami socialistų pažadus pasamdyti 60 tūkst. mokytojų, sukurti 300 tūkst. darbo vietų jaunimui ir vėl sumažinti pensinį amžių iki 60 metų. „Kaip, iš kur?”, – stebisi dešinieji.
Su drauge išskyrė ambicijos?
Bandydami suprasti, ko galima laukti iš F.Hollande’o, apžvalgininkai rausiasi po jo asmeninio gyvenimo detales.
Prancūzijos Ruano mieste vidurinės klasės šeimoje gimęs politikas išsilavinimą įgijo prestižinėse mokymo įstaigose, kuriose mokėsi nemažai šalies politikos ir verslo elito atstovų.
Viena jų – Strasbūre įsikūrusi viešojo administravimo mokykla „Ecole nationale d’administration” (ENA). Čia F.Hollande’as susipažino su kairiųjų pažiūrų politike Segolene Royal. Pora 20 metų gyveno kartu ir susilaukė keturių vaikų, bet 2007-aisiais santykius nutraukė.
Ironiška, jog tai įvyko praėjus kelioms savaitėms po Prancūzijos prezidento rinkimų, kuriuose taip pat Socialistų partijai priklausanti S.Royal pralaimėjo N.Sarkozy.
Buvo spėliojamos įvairiausios poros skyrybų priežastys, tarp jų ir ta, kad partijai tuo metu vadovavęs F.Hollande’as pats norėjo kandidatuoti prezidento rinkimuose. Tačiau palaikymo sulaukė ne jis, o jo gyvenimo draugė.
Konfliktas politikoje esą persimetė į poros namus.
Pastebėta, kad per S.Royal rinkimų kampaniją vyras nepadėjo savo gyvenimo draugei.
O vėliau galbūt jai keršydamas F.Hollande’as puolė į glėbį žurnalistei Valerie Trierweiler, su kuria gyvena iki šiol.
Vienas Socialistų partijos pirminių rinkimų rezultatus komentavęs apžvalgininkas ironiškai pastebėjo, kad F.Hollande’as išgarsėjo ne dėl savo pareiškimų, o esą tik tada, kai už buvusį draugą kur kas įžymesnė S.Royal 2007 metais paskelbė apie jo neištikimybę.
S.Royal ir F.Hollande’o konfliktas ilgai kėlė nepatogumų Socialistų partijai.
Galiausiai socialistai turėjo pasirinkti, mat buvę gyvenimo draugai varžėsi partijos rinkimuose.
Viskas išsisprendė, kai S.Royal iš varžybų iškrito po pirmojo balsavimo turo, o vėliau net pareiškė paramą prezidento kėdės ketinančiam siekti F.Hollande’ui.
Varžovą pašalino kaltinimai
Vis dėlto apžvalgininkai sutaria, kad F.Hollande’as būtų turėjęs nedaug vilčių tapti Socialistų partijos kandidatu, jei ne dramatiški įvykiai anapus Atlanto.
Mat iš pradžių socialistų favoritu buvo laikomas buvęs Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique’as Straussas-Kahnas.
Kai kurie apžvalgininkai tikėjosi nelengvos F.Hollande’o ir D.Strausso-Kahno kovos pirminiuose rinkimuose, tačiau pergalę vis dėlto prognozavo pastarajam. Susidūrimo rinkimuose su D.Straussu-Kahnu baiminosi net N.Sarkozy stovykla.
Vis dėlto praėjusią gegužę viskas apvirto aukštyn kojomis, o buvusio TVF vadovo politinė ateitis, bent jau kuriam laikui, sužlugo.
Jis buvo apkaltintas bandymu išžaginti prabangaus Niujorko viešbučio „Sofitel” kambarinę. Byla subliūško, tačiau D.Strausso-Kahno laukė panašūs kaltinimai namuose.
Tad D.Straussas-Kahnas atsidūrė nuomonių apklausų paraštėse, o jo vietoje netruko atsirasti F.Hollande’as.
Pavyzdžiui, pirmadienį atlikta nuomonių apklausa parodė, kad 60 procentų apklaustųjų mano, jog F.Hollande’as laimėtų prieš N.Sarkozy. 14 procentų apklaustųjų įsitikinę, kad bus toks rezultatas.
Anot politikos apžvalgininkų, būtent prancūzų nusivylimas dabartinio šalies prezidento valdymu ir nenoras jo vėl matyti valdžioje leido F.Hollande’ui taip lengvai pakeisti D.Straussą-Kahną apklausų viršūnėse.
Norėdamas įrodyti, kad apklausų rezultatai buvo teisingi, F.Hollande’as turės nemažai padirbėti ir atremti dešiniųjų kritikos strėles.
Dar trūksta patirties
Pirmiausia politikas į kampą varomas dėl patirties stokos. N.Sarkozy prieš tapdamas Prancūzijos prezidentu vadovavo ne vienai ministerijai.
F.Hollande’as tokiomis pareigomis pasigirti negali – be vadovavimo Socialistų partijai, jis turi regiono tarybos pareigūno ir įstatymų leidėjo patirties. Ministerijoms arba dideliems verslams jis nėra vadovavęs.