Šveicarijos liaudies partija (SVP) siekė pagerinti savo 2007
metais pasiektą 28,9 proc. rezultatą, bet dėl išsiskyrimo su
nuosaikesne Konservatorių demokratų partija (BDP) po rinkimų
tikriausiai turės septyniomis vietomis mažiau.
Šį kartą, kaip prognozuojama, SVP gavo tik 25,9 proc. balsų -
tai būtų pirmas kartas per 20 metų, kai rinkėjų parama šiai
partijai sumažėjo.
„Tai pralaimėjimas. Mes siekėme 30 procentų“, - šveicarų
televizijai sakė partijos pirmininko pavaduotojas Christophas
Blocheris.
„Negalime visada laimėti, laimėti, laimėti“, - pridūrė jis ir
pažymėjo, kad naujos partijos atplėšė nuo SVP dalį balsų.
2003 metais SVP gavo 26,6 proc. balsų. Per praėjusius rinkimus
gauti 28,9 proc. buvo geriausias bet kokios šveicarų partijos
rezultatas nuo pat proporcingo atstovavimo sistemos įvedimo 1919
metais.
Prieš balsavimą atliktos apklausos rodė, kad SVP gerina savo
pozicijas, be to, pagrindinė šios partijos kampanijos tema -
imigracija - taip pat buvo vadinama didžiausią šveicarų
susirūpinimą keliančiu dalyku.
Tačiau BDP pasiėmė dalį jos balsų. Be to, SVP kai kuriuose
kantonuose pakenkė ir žalieji liberalai, kurie kalbėjo apie
branduolinės energetikos ateitį po Japonijos Fukušimos nelaimės.
Žaliųjų liberalų iškilimas taip pat įvyko stipresnes
pozicijas turėjusios Žaliųjų partijos sąskaita - tikėtina, kad
ji praras septynias vietas parlamente.
„Yra dveji pralaimėjusieji - Žalieji, kurie negavo naudos iš
Fukušimos..., o antrieji pralaimėjusieji - SVP“, - pastebėjo
politikos analitikas Gilbert’as Casasusas.
Nerimaujant dėl galimo ekonomikos sulėtėjimo dėl euro zonos
skolų krizės, SVP mėgino pelnyti rinkėjų simpatijų, surengdama
agresyvią rinkimų kampaniją. Ši partija tvirtino, kad į šalį
„masiškai imigruoja“ užsieniečiai, užimantys šveicarų darbo
vietas ir besinaudojantys socialinėmis garantijomis.
Šveicarijos miestuose buvo išklijuota daugybė SVP rinkimų
kampanijos plakatų, kuriuose vaizduojama žmonių minia, žygiuojanti
per Šveicarijos vėliava, su šūkiu: „Gana. Stabdykime masinę
imigraciją.“
Tačiau vos užsidarius balsavimo apylinkėms pradėjo aiškėti,
kad SVP pozicijos susilpnėjo: geriausiai žinomas šios partijos
veikėjas Ch.Blocheris, kuris yra milijardierius pramonininkas,
anksčiau dirbęs teisingumo ministru, pagal surinktų balsų
skaičių nusileido dviem tebedirbantiems senatoriams.
Tačiau nei vienas iš jų trijų neužsitikrino absoliučios daugumos, todėl lapkritį vyks antrasis rinkimų turas.
SVP pirmininkas Toni Brunneris taip pat varžysis
dėl vietos Senate per antrąjį turą, nes nesugebėjo užsitikrinti
absoliučios daugumos Sankt Galeno kantone.
Istorikas Damiras Skenderovičius mano, jog SVP tikriausiai buvo
„pasiekusi savo piką per ankstesnius rinkimus“.
Tačiau jis pažymėjo, jog Šveicarijoje ultradešiniųjų jėgų
palaikymas tebėra stiprus. Jis atkreipė dėmesį, jog į parlamentą
pateko dvi kitos ultradešiniosios partijos: MCG - Ženevos, o „Lega“
- Tičino kantone.
Nors ir netekusi dalies populiarumo, SVP išliko didžiausia
parlamentine partija šalyje.
Visos kitos didžiosios partijos taip pat patyrė netekčių per
šiuos rinkimus.
Prognozuojama, kad Socialistų partija liks antroji, surinkusi
18,1 proc. balsų.
Centro dešiniosios Radikalų partijos palaikymas susilpnėjo iki
15,3 proc., o krikščionys demokratai tikriausiai surinko 13,1 proc.
balsų.