Tarp nuteistųjų - dabar jau 59 metų amžiaus Alfredo Astizas, buvęs karinių jūrų pajėgų žvalgybos karininkas, dėl savo išvaizdos pramintas „šviesiaplaukiu mirties angelu“.
A.Astizas pripažintas kaltu dėl žmonių, kurie priešinosi chuntos valdymui, kankinimų, žudymo ir „dingimo“. Tarp jo aukų - dvi vienuolės prancūzės, žurnalistas ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „De Majo aikštės motinos“ steigėjos.
De Majo aikštėje, esančioje Buenos Airių centre priešais prezidento rūmus, reguliariai rinkdavosi režimo aukų motinos ir artimieji, reikalaudami išaiškinti jų likimus.
Kaip nustatyta teismo metu, visi nusikaltimai buvo padaryti Karinių jūsų pajėgų mechanikos mokykloje Buenos Airėse, kuri karinės chuntos valdymo laikotarpiu buvo virtusi viena didžiausių režimo kankyklų. Manoma, kad ten buvo kalinama iš viso apie 5 tūkstančius žmonių, iš kurių 90 procentų neišgyveno.
Dalį aukų sušaudė baudžiamieji būriai, kitos (apsvaigintos narkotikais, bet gyvos) buvo išmestos iš lėktuvų į Atlanto vandenyną.
Daugiau kaip 70 žmonių, kuriems pavyko likti gyviems, davė parodymus beveik dvejus metus trukusiame procese kaip liudytojai.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos jau daug metų reikalavo nuteisti asmenis, kaltus dėl šių nusikaltimų. Šių organizacijų atstovai ir aukų artimieji nuosprendį sutiko ovacijomis.